Jei nežinočiau, kad šis žmogus nemėgsta įvairių banalybių, pristatyčiau jį kaip „žurnalistikos vilką“. Bet nuo tokių epitetų jis tikrai nusipurtytų, ir greičiausiai net pasakytų: „Geriau jau mane kritikuokite“.

Rimvydas Valatka yra ilgiausiai be didesnių pertraukų rašantis apžvalgininkas, ilgametis dienraščio „Lietuvos rytas“ vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas, vienas iš nedaugelio vyresnės kartos atstovų savotiškai „persikvalifikavęs“ į internetinę žurnalistiką. Beveik šešerius metus vadovavo naujienų portalui www.lrytas.lt, dabar vadovauja visai „15min“ žiniasklaidos mašinai – ir savaitraščiui, ir naujienų portalui, alsuojančiam delfi.lt į nugarą.

1. Kokį profesinį įspūdį Jums palieka VU žurnalistikos programas baigę studentai?

– Yra labai gerų, geresnių nei prieš dešimt, ar juolab, dvidešimt ar trisdešimt metų. Yra ir vidutinių, be motyvacijos, nekūrybiškų. Man sekėsi su gerais.

2. Jei išgirstumėte abiturientą sakant, kad nori tapti žurnalistu, ką jam pasiūlytumėte daryti: stoti į VU žurnalistikos bakalauro programą? rinktis kitas studijas universitete? rekomenduotumėte kaip A.Čekuoliui paplaukioti po pasaulį? Dar ką nors?

– Siūlyčiau rinktis kitą profesiją. Lietuvoje išgyventi iš žurnalistikos sunku, o ateityje bus dar sunkiau, jei apskritai įmanoma.

3. Įsivaizduokite situaciją: pas Jus ateina du jauni žurnalistai ir paaiškėja, kad vienas skaito I.Kanto veikalus, bet net nėra girdėjęs apie „Facebook“, o kitas – priešingai, puikiai gaudosi tarp naujausių medijos formų, bet išgirdęs I.Kanto pavardę, klausia: „Čia kokia nors „Twitter“ pamaina?“. Kurį žurnalistą rinktumėtės ir kodėl?

– Man tas, kuri skaito Kantą, asmeniškai priimtinesnis. Bet tai nereiškia, kad ir antrasis blogas. Redaktoriaus uždavinys – turėti ir vienų, ir kitų redakcijoje. Nors, sutinku, kad daugelis redaktorių Lietuvoje tokių dilemų net nesvarsto.

4. Kokių savybių ar gebėjimų neturinčių žurnalistų tikrai nepriimtumėte į darbą?

– Jei žmogus nesmalsus, jei nedega jo akys ką nors sužinoti, aplenkti kitą portalą, dienraštį, jei jam niekas neįdomu, tai geriau jau jis eitų į turgų prekiauti, o ne redaktoriaus kraują savo abejingumu gertų.

5. Ką atsakytumėte žurnalistikos studentui, kuriam atrodo, kad didžioji dalis Lietuvos žiniasklaidos yra „nupirkta“, o dirbti sąžiningai faktiškai neįmanoma?

– Vaikeli, tai kur tu lendi? Nori būti korumpuotas, nupirktas? Tokiems, kurie taip mąsto, nereikėtų studijuoti žurnalistikos, nes jis jau yra nužudęs motyvaciją dirbti sąžiningai ir dorai. Arba yra „pilietininkas“, kurie vienas kitą gąsdina pasakomis apie „nupirktus“ redaktorius ir ištisas redakcijas. Apskritai, jei jaunas žmogus apie visą didelę žmonių grupę, verslo segmentą gali taip pasakyti ir galvoti, jis nelabai vertas mokytis universitete, nes jo kritiškas mąstymas, būtinas mokslinio laipsnio siekiančiam žmogui, kaip oras, – žemesnio lygio nei mano beraštės prosenelės iš XIX amžiaus.

6. O jeigu žurnalistikos studentas pasitaikytų užsispyręs ir dar pridurtų, kad didžioji dalis Lietuvos žiniasklaidos yra bulvarinė ir redaktoriams nerūpi rimtosios temos?

– Na, tokiam galima pasiūlyti pereiti į klasikinę filologiją, sintologiją, judaiką, meno istoriją, tik bijau, kad tokiam ir ten bulvariškumo būtų perdaug. Liūdniausia yra tai, kad jei tokiam pasiūlyčiau parašyti nebulvarinį rašinį ar tyrimą, iš jo darbelio išeitų didelis pišš…

7. Kokią knygą (žurnalą, laikraštį, interneto svetainę, tinklaraštį?) rekomenduotumėte perskaityti ar paskaityti studentui? Kodėl?

– Knygos – visų pirma, klasika: pradedant graikais ir romėnais, baigiant anglų, vokiečių amerikiečių, prancūzų, čekų, norvegų, rusų filosofija ir literatūra, liberalizmo klasikai, pagaliau Šv.Raštas.

Laikraščių dairytis užsieninių, ypač amerikiečių ir britų, bet tinka ir vokiečiai, ir net lenkai. Webai – pirmiausia 15min.lt, ir kuo daugiau užsieninių. Blogų nesu didelis mėgėjas, bet P.Krugmanas nepamaišytų niekam.

Susiję