Ant karjeros pakilimo tako

Nedą Butkevičių pažįstu jau apie penkerius metus, kuomet socialinio tinklo „Instagram“ programėlėje pradėjome vienas kitą sekti. Nors iki šio interviu niekada nebuvome šnekėję, puikiai žinojau, kad jo svajonių profesija – lėktuvo pilotas. Jo publikuojamos nuotraukos įkvėpė mane pasidomėti apie lakūnus ir kaip jais yra tampama.

Nedas Butkevičius. Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

– Pilotas – reta profesija. Kodėl ją pasirinkai?

Nuo penkerių metų, kai pirmą kartą skridau lėktuvu, sau pasakiau, kad būsiu pilotas. Žinoma, tada niekas netikėjo, bet…

Nežinau, aš nuo vaikystės labai mėgau tą preciziškumą, tikslumą ir taip toliau. Nuo devintos klasės ir pradėjau tam specialiai ruoštis. Aš kasdieną, na gal ne kasdieną, bet kiekvieną laisvą minutę investavau, pirmiausia, į fiziką, antras dalykas – matematika, trečias – anglų kalba. Savaitgalį atsikeli, tai ir sėdi nuo ryto iki vakaro. Keistai skamba. „Eini kavos?“ „Ne, neinu, mokausi“ (šiek tiek pasišaipydamas iš savęs). Bet taip buvo ir jaučiu, kad atsipirko.

– Tu mokaisi „BAA Training“ aviacijos akademijoje. Kaip atrodo Tavo piloto studijos?

Kai nesi toj sriuboj, tai sunku ir įsivaizduoti. Dabar aš esu pabaigęs aštuonis dalykus iš 14-os. Na, išlaikęs aštuonis egzaminus. Mes turime iš pradžių laikyti mokyklinius akademijoje, kad galėtumėme eiti į Civilinės aviacijos administraciją laikyti jau tuos oficialius egzaminus, galima sakyti „valstybinius“. Čia toks atitikmuo.

Taigi, aš esu išsilaikęs aštuonis. Tai tokie dalykai kaip Orlaivio bendrosios žinios ir Skrydžio principai, šiems reikia fizikos žinių. Oro teisė, nes reikia žinoti ir dokumentus, kurie yra svarbūs pilotui, ir keleivių teises, takų žymėjimą. Sudėtingas dalykas, nesakyčiau, kad vienas iš mėgstamiausių. Taip pat Bendroji navigacija ir Radijo navigacija. Toks keistesnis dalykas, kurį reiktų žinoti yra Žmogaus galimybės ir pajėgumai, kuriame moko apie ligas, ko tikėtis esant deguonies trūkumui ir panašiai. Tuos 14 dalykų turi pabaigti per metus, tada prasideda praktika.

– Kai išlaikysi tuos 14 egzaminų, tada, kaip minėjai, prasidės praktika. Kokia ji?

Jos metu vyksta skraidymai. Turėsiu vizualiųjų skrydžių taisykles, remiantis aplinka, o po to, skrydžių pagal prietaisus taisykles, kai remiesi tik prietaisais. Mums skrydžiai bus vykdomi Ispanijoje. Aš pats negaliu daug pasakyti, bet ką girdėjau iš kitų, tai tiesiog per savaitę yra tam tikras valandų skaičius. Skrendi 3-4 kartus per savaitę. Čia atrodo labai greitai, bet tai užima laiko.

– O jūs tą praktiką atliekate prie kompiuterinių programų, ar lėktuve?

Pradžioje su instruktoriumi mažame dviviečiame lėktuve. Kompiuterinės programos naudojamos, norint gauti kvalifikaciją skraidyti su specialiu modeliu darbui oro linijose. Bet mokantis teorijos naudojami dviviečiai arba keturviečiai lėktuvėliai. Tikrai ne su dideliu mokausi (juokiasi).

– O kas studijuojant yra sunkiausia?

Sunkiausia? Aš visiems, kas paklausia, sakau, kad sunkiausia yra nežmoniškas kiekis informacijos, kurį turi atsisijoti. Bet kai atsisijoji, pasiimi tai ką reikia, aš nemeluosiu, man patinka. Vis dėlto, norėjau šios profesijos nuo penkerių metų ir kai tu verdi toj savoj sriuboj yra fainai. Kad ir ta sausa teorija, bet patinka, veža.

– Esu girdėjus, kad mokslas „BAA Training“ tikrai nepigus. Ar tai reiškia, kad piloto profesija yra pasirinkimas tik pasiturintiems, ar vis dėlto žmogus, užsidegęs lygiai taip pat, kaip ir Tu, bet iš nepasiturinčios šeimos, vis tiek galėtų baigti šiuos mokslus?

Gaila, jeigu yra jaunų žmonių, kurie turi svajonių, nes studijos yra nežmoniškai brangios. Kodėl? Na, nes praktika vyksta ore, tik dėl to. O šiaip dabar yra atsiradęs toks dalykas – programa „Tapk pilotu“. Aš pats nedalyvauju toje programoje. Ji tikriausiai neseniai prasidėjo, prieš metus, gal net šie tiek vėliau. Akademija finansuoja tavo mokslus, bet aišku, tu įsipareigoji jai atidirbti tam tikrą laiko tarpą. Tai galimybė yra, jeigu negali kitaip, bet rizika irgi yra. Tačiau kas tikrai žino, kad niekas daugiau gyvenime nedomina, tada vienareikšmiškai taip. Kodėl ne? Tai yra tikrai gera galimybė.

– Dažnai visuomenė pilotus įsivaizduoja kaip žmones be namų. Ar toks teiginys yra teisingas, ir jeigu taip, ar tai netrikdo?

Labai priklauso nuo žmogaus. Gal, sakykime, vyresnės kartos žmonės, kurie turi šeimą, labiau prisiriša prie namų, bet šiais laikais situacija keičiasi. Žinoma, manęs seneliai ir tėvai nesupranta, bet man kelionės, viešbučiai, skraidymas, buvimas oro uoste, tu neįsivaizduoji, mano siela kvėpuoja! Aš neįsivaizduoju sėdėjimo biure, namie ar vienoje vietoje. Aš išprotėčiau. Nežinau, tas „be namų“… Man gerai, aš dėl to neišgyvenu, bet gal kitas išgyventų. Sakau, priklauso nuo žmogaus.

– O kiek laiko per metus pilotas gali praleisti savo namuose, kuomet jis neskraido?

Priklauso nuo oro linijų, kaip jos tau paskiria. Vienur gali skraidyti keturis kartus per savaitę, kitur tris dienas. Dar kitur privalai skraidyti pusę metų ir gauni mėnesį atostogų. Kiekviena oro linija savaip. Nėra vieno atsakymo.

– Kai esi jaunas ir įžengi į lauką, kuriame jauti, jog galėtum kurti savo ateitį, tu užsibrėži kažkokį profesinį tikslą, kurį pasiekęs sakytum: „Na va, dabar aš esu laimingas“. Ar turi tokį tikslą?

Aš tau negaliu atsakyti. Aš jį žinau, bet… Nuskambės keistai, bet nenoriu sakyti, nes baisu, kad neišsipildys (juokiasi). Bet jis yra.

– O gal turi kokį svajonių maršrutą, kurį norėtum nuskraidinti?

Kai dirbčiau ir skraidyčiau? Man prie širdies būtų arba iš Dochos, arba iš Dubajaus į kokį Sidnėjų ar Melburną. Kažkas tokio.

– Kaip Tu reaguoji, kai pasaulyje įvyksta lėktuvo katastrofa, ar neišgąsdina?

Aš galiu pasakyti taip, gal ir bjauriai nuskambės, bet jeigu bus lemta, tu ir vonioj nuskęsi. Čia mano nuomonė. Vis tiek, šiais laikais lėktuvas yra viena saugiausių transporto priemonių. Technologijos yra pažangios, bet aišku, žmogiškumo faktorius yra didžiausia problema. Žinoma, gaila žmonių, bet dėl to keisti gyvenimą? Nežinau, kaip ir sakiau, jei lemta ir vonioj nuskęsi.

– Ar yra daug moterų piločių?

Mūsų akademijoje yra dvi, na, mano grupėje, kurioje iš viso 12 žmonių. Viena iš Vietnamo, o kita iš Rumunijos. Bet ankstesnėse grupėse buvo ir daugiau. Ir ta piločių tendencija auga, pavyzdžiui, Australijos oro linijos Quantas turi labai daug piločių.

Interviu einant į pabaigą ir man tikrinantis, ar nepraleidau nė vieno klausimo, Nedas sako: „O tu klausk, klausk, bent kada pašnekėsim.“ Atsakius, kad deja, daugiau klausimų neturiu, jis šypteli: „Tai gal kada nors susitiksim lėktuve.“