Augantis ir unikalus reiškinys

Tik susikūręs radijas didelio susidomėjimo nesulaukė dėl mažos transliavimo apimties, tačiau projektas pamažu suformavo savo auditoriją. „Sulaukėme reakcijos iš klausytojų dėl to, kad buvome unikalus reikšinys Lietuvoje. Nieko panašaus šalyje nebuvo ir šiuo metu nėra. Už tai esame dėkingi „Pasaulinei šeimai“, kuri padėjo sukurti pamatus tolimesniam radijo vystymuisi, nes Lietuvos katalikų bažnyčia vis dėlto neturi lėšų steigti tokius ar panašius projektus“, – pasakoja ponia D. Neimantienė. Jau 7 metus radijas gyvena vien tik iš aukotojų pinigų, neremiamas nei valstybės, nei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo ar kitų projektų.

Tam tikra prasme Marijos radiją galime pavadinti savanorių radiju, nes etatiniai darbuotojai atlieka minimalias funkcijas. Visą darbą: laidų montažą, organizaciją, transliavimą, programų vedimą – atlieka savanoriai. Norinčių padirbėti radijuje, įgauti patirties yra nemažai, tačiau nedaugelis pasilieka ilgesniam laikui dėl neišvengiamos darbo specifikos ir įsipareigojimų.

Iš viso stotyje šiuo metu dirba 10 etatinių darbuotojų. Visiems darbuotojams yra šiek tiek virš trisdešimties metų, jų išsilavinimo spektras labai įvairus: žurnalistas, filologė, toelogė…

Nuo maldų iki krikščioniškojo roko

Marijos radijo programa yra labai įvairi: nuo kasdienių maldų iki programų, kuriose skamba krikščioniškasis rokas. Programas sudarinėja kun. Kęstutis Kėvalas atsižvelgdamas į pagrindinį prioritetą – Dievo žodžio sklaidą kuo įvairesniais būdais. „Atsovaujame katalikų bažnyčią netiesiogiai. Esame viešoji įstaiga ir neutrali kaip institucija, tačiau skelbiame katalikų bažnyčios mokymą. Nesvarbu, apie ką kalbėtume, apie lytinį gyvenimą ar pinigus, teigiame tik tas tiesas, kurias išpažįsta tikintis žmogus. Todėl norintis išgirsti ar susipažinti su šiomis tiesomis, gali tai padaryti klausydamas radijo“, – dėstė Marijos radijo žurnalistė.

Sudarant programas taip pat atsižvelgiama į įvairią auditoriją, laiką ar programų specifiką. „Ryto metą skiriame aktualijoms, vidurinėje dienos dalyje meldžiamės kartu su ligoniais, seneliais, o pavakario laiką transliuojame bendresnio pobūdžio laidas, kurių žmonės dažnai klausosi automobiliuose po darbų. Tai socialinės, šeimai skirtos ar priklausomybių problematiką nagrinėjančios, laidos“, – pasakojo D. Neimantienė.

Daug laidų radijuje vyksta tiesiogiai, tokiu būdu bendraujant su auditorija. „Laidos metu kiekvienas gali paskambinti mums į studiją, gerbiame klausytoją ir kalbamės su visais, net jei žmogus tuo metu pasisako „ne į temą““.

Skeptikai –  ne bėda

Paklausta, ar sutinkama daug skepticizmo dirbant tokį darbą, Diana Neimantienė šypteli: „Žinoma, nemažai yra besipiktinančių mūsų veikla žmonių, kuriems trukdo išankstinis nusistatymas, juk labai skiriamės nuo kitų, populiariųjų radijų. Juk pas mus nėra reklamų ar pop muzikos, viskas, kas ištransliuojama, yra vienaip ar kitaip susiję su Dievu. Į maldą, kurią išgirsti, gali reaguoti dvejopai: apsidžiaugti ir melstis kartu arba pasipiktinti ir išjungti radiją. Tai ir yra šios medijos specifika – ji gali tave įtraukti iš karto arba nesudominti visiškai, tai jau asmeninis kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Jaučiame, kad mus arba labai myli, arba ant mūsų labai pyksta. Tačiau tai nėra bėda, nes svarbiausia, kad klausytojai yra mums neabejingi.“

Unikalumas nuoširdume

„Transliacijos vyksta iš visos Lietuvos, stengiamės pasikviesti įdomius svečius, nesivaikome žvaigždžių – ieškome gelmės. Žmonės yra pasiilgę tikrų, nesumontuotų dalykų. Unikalūs faktai yra retai atrandami žiniasklaidoje. Nuoširdumas – retas reiškinys. Mes nesivaikome sensacijų ir nesiekiame būti operatyvūs. Mūsų laikas tarsi sustojęs, juk kalbame apie šimtmečių senumo vertybes. Turinio, specifiškumo prasme esame labai aiškūs ir tikslūs. Galbūt dėl to ir šiek tiek įdomesni“, – samprotauja ponia Diana Neimantienė.

„Žinoma, neišvengiame klaidų savo darbe – juk esame neprofesionalai. Mums trūksta teorinių žinių, tačiau nesijaučiame esantys apkasuose, ramiai ir džiugiai dirbame savo darbą, – pripažįsta žurnalistė, – klausytojui klaidos yra netgi įdomios – jos įtraukia: jam įdomu šaukštelio skambtelėjimas, nusičiaudėjimas, arbatos siurbčiojimas ir kiti panašūs „netyčiukai“. Juk radijo specifika ir yra garsas.“

2008, 2009 ir 2010 metais Marijos radijo laida „Iššūkis“ gavo „Pragiedrulių“ – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo organizuotus apdovanojimus.

Paklausta, ar nemano, kad radijo neprofesionalumas ar darbas su savanoriais kenkia laidų kokybei, D. Neimantienė atsako: „Mes rizikuojame. Ir visa „Pasaulinė šeima“ rizikuoja. Juk taip išaugo visos Marijos radijo stotys pasaulyje.“