Visų pirma iškilo klausimai, kuo asmeninės karjeros valdymo mokymai yra unikalūs, įdomūs ir naudingi. Pasak Karjeros centro direktorės, šie mokymai yra aktualūs siekiant įsitvirtinti darbo rinkoje, išlaikyti norą tobulėti ir visą gyvenimą sukti savo karjeros kreivę taip, kaip patinka.

J. Vaičiūnaitė trumpai pristatė, kaip organizuojami mokymai – vyksta trijų tipų užsiėmimai. Pirmasis – auditoriniai mokymai, skirti žinių apie karjerą tobulinimui ir karjeros valdymo suvokimui. Antrasis tipas – praktinių gebėjimų ugdymo mokymai. Juose studentai mokosi panaudoti žinias, įgytas auditorinių mokymų metu, spręsti iškylančias karjeros problemas, kurioms išnarplioti reikalinga konsultanto pagalba, taip pat jie renkasi temas pagal savo problemų pobūdį ir dalyvauja praktiniuose mokymuose. Trečiasis tipas – patirtiniai mokymai. Jie padeda studentams suvokti, kas jie yra, ko jie nori gyvenime.

Problemos

Karjeros konsultantas Kristijonas Žičkus akcentavo pagrindines studentų problemas, kurias pastebi vesdamas karjeros mokymus. „Jiems trūksta konkrečių karjeros valdymo įgūdžių: Curriculum vitae (CV) rengimo, savęs pristatymo, kontaktų tinklo kūrimo ar laiko valdymo“, – teigia dėstytojas. Šiems studentams VU Karjeros centras siūlo apsilankyti praktinių gebėjimų ugdymo mokymuose, kur jie galės patikrinti savo karjeros valdymo metodus.

K. Žičkaus nuomone, kai kurie studentai nesuvokia, kas yra karjera, kokios jos kryptys ir galimybės, todėl jiems siūloma apsilankyti teoriniuose karjeros mokymuose. Būna ir tokių studentų, kurie, pasak lektoriaus, dvejoja, kokią karjeros kryptį pasirinkti, nenusprendžia, kokių įgūdžių jiems trūksta. K. Žičkus teigia, kad šiems studentams verta apsilankyti patirtiniuose mokymuose, kadangi jie turėtų padėti pažinti savo vertybes ir apgalvoti karjeros vingius.

Pirmas kartas

Julija Antanavičiūtė, pirmo kurso žurnalistikos studijų programos studentė, tvirtina, jog mokymai buvo labai naudingi. Pirmakursė dalyvavo laiko planavimo seminare. „Nesitikėjau gauti to, ką gavau“, – juokauja Julija. Eidama į mokymus ji manė, jog bus nuobodu ir neįdomu, tačiau įgytos žinios ir patirtis, lektoriai ir jų užduotys studentei paliko teigiamą įspūdį.
Pašnekovė tvirtina, jog ateityje bandys pakliūti į patirtinius mokymus.

Ateities planai

Karjeros centro direktorė atskleidė, kokią ateities viziją yra sukūręs karjeros centras ir kokius planus ketina įgyvendinti. „Norime, kad mokymai, integracija į darbo rinką pasiektų Jungtinės Karalystės lygį“, – pabrėžia J. Vaičiūnaitė. Ji įvardija Jungtinę Karalystę kaip šalį, kuri turi sukaupusi didžiulę asmeninės karjeros valdymo patirtį.

Dar vienas dalykas, kurį ateityje planuoja įgyvendinti karjeros centras, tai – mokymų metu parengti studentus, kurie galėtų patys susirasti praktikos vietas, prisitaikyti naujoje darbo vietoje, praktikos užduotis formuluotų atsižvelgdami į savo asmeninius tikslus ir sugebėtų juos suderinti su savo studijų programos reikalavimais ir, aišku, darbdaviais. Bene svarbiausias ateities planas – aukštųjų mokyklų absolventų karjeros stebėjimas, jau įgyvendinamas šiuo metu. J. Vaičiūnaitė priduria, jog šiuo metu kuriama duomenų bazė, kuri kaups duomenis apie absolventų karjeros posūkius 5 metus po aukštosios baigimo tam, kad jau abiturientai galėtų atidžiau rinktis studijų programas. Manoma, jog minėtos duomenų bazės atsiras kitų metų pavasarį. Jau nemažai absolventų pritarė tam, kad būtų naudojami jų duomenys.