Simona Smirnova: Svarbiausia, kad mano kūriniai būtų svarbūs žmonėms ir kalbėtų apie fundamentalius dalykus
Simona Smirnova – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė, profesionali džiazo atlikėja, baigė džiazo vokalo specialybę. Artimiausiu metu ketina studijuoti Berklio muzikos koledže. Su Simona kalbėjomės apie studijas, muziką ir ateities planus.
Papasakok savo muzikinį kelią.
Daug metų mokiausi groti koncertinėmis kanklėmis, tačiau visą laiką žinojau, jog noriu dainuoti. Dainavau nemažai klasikinės muzikos kūrinių, vėliau subūriau roko grupę. Vėlyvoje paauglystėje prasidėjo orientavimasis į džiazą, norėjau improvizacinės muzikos, kuri reikalauja daug logikos, bet kartu yra stipri savo įtaiga ir gaivališka, turtinga savo muzikine kalba ir išlaisvinanti, tad nusprendžiau, jog noriu studijuoti džiazą. Ruošiausi stojamąjam konkursui, lankiau konsultacijas. Pavyko, įstojau ir baigiau studijas muzikos ir teatro akademijoje.
Kodėl nusprendei stoti būtent į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją?
Faktas, jog norėjau būti artiste ir dainuoti, žinojau, jog tai yra geriausia, ką aš galiu daryti. Be abejo, buvo galima galvoti apie užsienį, bet, ko gero, tuo metu dar nebuvau pasiruošusi važiuoti svetur, be to, gyvenau ne Vilniuje, tai buvo puiki galimybė pakeisti aplinką. Manau, kad būtent Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje yra surinkti patys kūrybingiausi ir scenos menui atlikti gabiausi žmonės.
Prieš stodama į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją turėjai viziją kaip turėtų atrodyti tavo studijos?
Labai daug domėjausi ir bendravau su tais žmonėmis, kurie čia dėsto ir studijuoja, tad įsivaizdavau, kokios turėtų būti studijos. Aš žinojau, kad bus nelengva, bet tikrai nemaniau, kad bus taip sunku. Jeigu kitų studijų programų studentai gali pasimokyti tiesiog prieš egzaminą, studijuojant muzikos ir teatro akademijoje tai yra neįmanoma, mokslas čia reikalauja kasdienio darbo. Muzikantai lygiai taip pat kaip sportininkai turi dirbti reguliariai, be poilsiadienių, turi būti laikomasi tam tikro režimo, disciplinos. Tik atvykusi į Vilnių ir pradėjus mokytis muzikos ir teatro akademijoje, supratau, kiek daug muzika reikalauja paaukoti tam, kad pasiektum pačių aukščiausių rezultatų. Tačiau kai daugelį dalykų darai iš pašaukimo, jie įgauna kitokį svorį ir matą.
Galima sakyti, kad tavo lūkesčiai pasiteisino?
Dabar, kai esu baigusi studijas, manau, kad taip. Be abejo, galbūt vieni dalykai pasiteisino labiau, kiti ne taip. Aš nesu iš tų žmonių, kurie tikisi, jog kažkas kažką duos ant lėkštutės. Labai džiaugiuosi, kad studijavau būtent šioje akademijoje.
Kokie buvo studijų pliusai ir kokie minusai?
Kadangi mūsų katedra – maža ir jauna, kurse yra apie dešimt studentų, tad vieni kitus pažįstame labai gerai, santykiai su kurso draugais tampa labai šeimyniški. Dauguma paskaitų yra individualios arba mažose grupėse, kitaip, ko gero, mokantis muzikos nelabai įmanoma. Kalbant apie trūkumus, turime labai prastas sąlygas darbui, visų pirma – dalinamės rūmais su teatro ir kino fakulteto studentais, neretai dėl garso izoliacijos stokos trukdome vieni kitiems. Sluškų rūmai, kuriuose mes dirbame, yra barokinis pastatas, kuris sovietmečiu buvo tardomasis kalėjimas, nuo to laiko nedaug kas pakeista: vis dar yra grotos, kriauklės, pelijančios sienos, byrantis tinkas, pastovi drėgmė, kuri turi įtakos įvairiems sveikatos sutrikimams. Iš tikrųjų tai yra neįtikėtinai skurdžios sąlygos. Kiekvieną dieną eidama iš Užupio, praeidavau pro Valdovų rūmus, kurie yra niekam nereikalingas „gargaras“, ryjantis pinigus, o pagrindinėje aukštojoje kultūros mokykloje aktoriai ir muzikantai mokosi tarp pelijančių sienų ir griuvėsių; tai yra akivaizdus valstybės finansinių prioritetų parodymas. Dar viena problema, kuri turbūt bendra daugeliui Lietuvos aukštųjų mokyklų – motyvuotų ir kompetetingų dėstytojų trūkumas. Būdama kai kuriose bendrosiose paskaitose negalėdavau patikėti, kad vykstantis cirkas – tai aukštoji universitetinė mokykla.
Galėtum pabandyti palyginti (iš teorinės pusės) muzikos studijavimą Lietuvoje ir užsienyje?
Nežinau, ar turiu teisę lyginti, nes užsienyje neteko studijuoti. Manau, kad Lietuvoje silpniausia pusė mokant muzikos yra teorinė pusė. Pavyzdžiui, užsienyje yra tokia disciplina ,,ear training” (liet. ausies lavinimas), čia to nėra. Harmonijos paskaita yra džiazo pagrindas, Lietuvoje ji egzistuoja tik teoriškai. Esu buvusi Suomijoje Sibeliaus muzikos akademijoje, ten yra išdirbta ir pasiteisinusi sistema, kaip išmokti teorinį pagrindą. Pas mus viskas yra kiek kitaip, tai vyksta ne iš blogos valios, bet iš nežinojimo, kaip ką daryti. Be to, užsienio mokyklose yra labai daug tikslingai planuotos praktikos, pas mus praktikos yra poetiniame lygmenyje: „kas kaip jaučia, tas taip daro“.
Kaip manai, muzika gali būti pragyvenimo šaltiniu, jei taip, ko reikia?
Manau, kad galima, jei manyčiau, kad negalima, nebūčiau rinkusis šios profesijos. Tik gera vadybinė mokykla ir įgūdžiai, kurie yra orientuoti į nekomercinį meną, gali padaryti tokį meną pelningą. Dažnu atveju atlikėjai turi viską daryti patys: pasidaryti plakatus, parengti pranešimus spaudai, susitarti su bilietų platintojais ir visa kita. Ne visiems muzikantams tai pavyksta, bet tai nereiškia, jog jie yra blogi savo srityje. Klausimas, ar jiems apskritai reikia tai daryti? Reikia ne tik vadybinės mokyklos ir žmogiškųjų išteklių, tačiau ir geranoriškumo vieni kitiems.
Esi nufilmavusi video filmuką, kuriame agituoji žmones paremti tavo studijas užsienyje, kaip kilo idėja išvykti studijuoti svetur?
Anais metais rugsėjį, besibaiginėjant studijoms reikėjo galvoti, ką daryti toliau, supratau, kad noriu būti tikrai gera atlikėja ir mokytis toliau. Nedrąsiai galvojau apie Berklio muzikos koledžą, tai vienas geriausių pasaulio koledžų, tai vieta, kurioje yra surenkami aukščiausios motyvacijos žmonės. Vykau į stojamuosius egzaminus Londone. Tikslingai dirbau visus metus iki stojimų, ir toliau dirbu. Pavyko įstoti, gavau stipendiją, kuri finansuoja 50% mano studijų kainos, dabar bandau gauti kitus 50%. Negaliu nieko griežtai planuoti. Tai labai ilgas ir kantrybės bei užsispyrimo reikalaujantis procesas.
Kaip įsivaizduoji savo ateitį?
Norėčiau turėti susiformavusią auditoriją tarptautinėje erdvėje, laisvai kurti muziką, tokią, kokią jaučiu ir kokią matau. Neišvengiamai siesiu savo kūrybą su sinteziniu menu: džiazu, improvizacija, teatru, judesiu, vaizduojamaisiais menais, muzikine terapija. Tikiuosi, jog jausiuosi patogiai savo profesijoje ir nereikės išgyventi dėl rytojaus. Svarbiausia, kad mano kūriniai būtų svarbūs žmonėms ir kalbėtų apie fundamentalius dalykus.
Paklausyti Simonos dainų galite čia:
http://soundcloud.com/simona-smirnova
Bei sekti jos koncertinę veiklą facebook puslapyje:
http://www.facebook.com/pages/Simona-Smirnova/187614387938796