Saugai gamtą – rūpiniesi savimi
Pavasaris jau džiugina šiluma todėl daugiau žmonių galima išvysti gatvėse, gamtoje ar tiesiog mėgaujantis ramuma nuošalioje pievelėje. Juk jauki popietė prie vandens telkinių ar pasivaikščiojimas gryname ore suteikia pilnatvės, o geriausia, jog tam nereikia didelių finansinių išlaidų. Bet ar daugelis mūsų įdeda bent minimalių pastangų, kad mus supanti aplinka klestėtų, o ne nyktų? Ar dažnai susimąstome, kad vartotojiškumas, kai kurie žmonių kasdieniai veiksmai ir poreikiai naikina pasaulį? Galbūt atrodo, jog tai šiuo metu madingos ekologijos įtaka, tačiau iš tiesų šie klausimai kyla nesavanaudiškai žvelgiant į pasaulį bei siekiant visuomenės gerovės, kuri turi rūpėti kiekvienam.
Kenkiantys gamtai žmonių įpročiai
Ieškodama elementarių veiksmų, kuriuos kasdien atlieka žmonės ir kurie kenkia aplinkai, ilgai neužtrunku. Prekybos centre atkreipiau dėmesį, kad pirkėjai kiekvieną produktą įdeda į permatomą polietileno maišelį, net jeigu pirminė produkto pakuotė yra visiškai saugi. Negana to, teko išvysti ir tokių žmonių, kurie į pirkinių krepšį įsideda papildomų minėtų maišelių – galbūt panaudos juos namie. Remiantis Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, vienam Europos gyventojui per metus tenka apie pusę tūkstančio vienkartinių maišelių, tačiau tik 6 proc. jų yra perdirbami – likusieji nugula žemėje ar patenka į vandens telkinius.
Kitas populiarus žmonių įprotis šiuolaikinėje visuomenėje – maisto ir gėrimų, skirtų išsinešti, vartojimas. Neneigsiu, jog labai patogu kasdien nusipirkti kavos puodelį, o vienkartinę jo pakuotę tiesiog išmesti į šiukšlių dėžę. Vienos kavinės Vilniaus centre darbuotoja teigė, jog atsiranda pirkėjų, kurie atsineša nuosavus daugkartinio vartojimo puodelius ir prašo, kad į juos būtų padaroma kava. Štai jums ir alternatyva vienkartinių puodelių naudojimui! Būdami gamtoje daugelis nesaikingai naudojame ir vienkartinius indus, kuriuos vėliau išmetame į bendrą šiukšlių konteinerį. Bet juk tai patogu mums, o apie žalą aplinkai tuo metu net nepagalvojame – plastikui suirti gali prireikti net tūkstančio metų.
Dar pastebėjau, kad studentai ar biurų darbuotojai linkę be saiko spausdinti, nepaisant to, kad šios popierinės medžiagos jiems tereikia patogesniam vieno vakaro skaitymui. Toks kasdienis įprotis ne tik eikvoja popierių, kurį gaminant nukenčia miškai, bet taip pat spausdinimo proceso metu yra naikinamas atmosferoje esantis ozono sluoksnis. Internetinio portalo „Grynas.lt“ duomenimis, popieriaus atliekas galima perdirbti net keturis ar šešis kartus, o viena perdirbto popieriaus tona išsaugo 17 medžių, 26 460 litrų vandens ir pakankamą kiekį energijos tam, kad pusę metų būtų apšildytas vidutinio dydžio namas.
Kažkada teko susimąstyti apie važinėjimo automobiliais įpročius. Keliaudama viešuoju transportu žvalgiausi pro langą ir stebėjau pro šalį riedančias mašinas. Kad ir kaip būtų gaila, bet retai pamatydavau automobilį, kuriame sėdi daugiau negu vienas ar du žmonės. Argi taip sunku kooperuotis ir važiuoti keliese? Galima retkarčiais paėjėti ir pėsčiomis ar sėsti į viešąjį transportą ir tokiais savo poelgiais sumažinti išmetamų dujų kiekį ore.
Jungtinės Karalystės mokslininkai ištyrė, kad gamtą labai teršia galvijų fermos, kuriose auginami gyvuliai mėsos pramonei. Lankasterio universiteto profesorius Nikas Hewitt`as teigė, jog visiems Jungtinės Karalystės gyventojams tapus vegetarais, poveikis aplinkai prilygtų pusės automobilių pašalinimui iš kelių. Neskatinu gyventojų išmesti mėsą iš savo raciono ir pradėti misti tik žalumynais, tačiau nemanau, kad būtų sunku bent porą dienų per savaitę nevalgyti mėsos patiekalų. Drįstu teigti, kad jūsų sveikatai tai tikrai nepakenktų, bet mažesnis mėsos vartojimas natūraliai sumažintų jos paklausą, dėl kurios sumažėtų ir auginamų galvijų kiekis, o taip pat ir aplinkos teršimas.
Dar viena problema − nesaikingas cheminių priemonių naudojimas buityje. Retas kuris iš tiesų užsipila lašelį indų ploviklio kaip minima reklamoje, o skalbimo miltelių naudoja tiek, kiek nurodyta ant pakuotės. Gydytojos dermatovenerologės J. Urbšienės teigimu daugelis alerginių reakcijų žmonėms kyla dėl skalbimo milteliuose ar kitose cheminėse buities priemonėse esančių medžiagų. Ši chemija tiesiogiai kenkia mūsų organizmams, tai galite įsivaizduoti, kaip ji užteršia vandenį bei dirvožemį – juk kenksmingos medžiagos po įvairių valymo darbų niekur neišgaruoja.
Yra ir kitų žmonėms būdingų įpročių, tokių kaip nesaikingas elektros, vandens vartojimas, besaikis apsipirkinėjimas, šiukšlinimas, aerozolių naudojimas ir t.t. Visa tai kenkia Žemei, kenkia mūsų aplinkai, ir nors mes to tiesiogiai dar nejaučiame, tačiau gyvenimo kokybė, kuri priklauso nuo mus supančios aplinkos, vis prastėja. Visi minėti dalykai pamažu žmonių populiaciją veda prie to, jog stigs geriamo vandens (Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis dėl švaraus ir gėlo vandens trūkumo jau kenčia beveik 1 mlrd. pasaulio gyventojų), Žemė bus užteršta ir visa tai tik dėl šių laikų teikiamų gyvenimo privilegijų, kuriomis mes intensyviai naudojamės.
Pasiūlymai, kaip prisidėti prie aplinkos tausojimo
Perskaitę pastaruosius įpročius, galbūt atpažinsite save ir susimąstysite, kokių poelgių reikėtų vengti, tačiau yra ir daugiau priemonių, kaip mes, žmonės, galime prisidėti prie gamtos saugojimo.
Pirmiausia paminėsiu jau visiems gerai žinomą šiukšlių rūšiavimą. Noriu sugriauti stereotipą, kad visos išrūšiuotos atliekos keliauja į vieną bendrą konteinerį. Domėjausi, kaip viskas vyksta iš tikrųjų ir stebėjau šiukšlių išvežimą prie savo namų, todėl drąsiai galiu teigti, jog išrūšiuotos šiukšlės nesumetamos į bendrą krūvą. Bendrovės „Ecoservice“ generalinis direktorius S. Budrevičius teigia, kad rūšiavimas labai palengvina tinkamų medžiagų paruošimą perdirbimui ir antriniam panaudojimui. Jis džiaugiasi, kad žmonės Lietuvoje vis aktyviau pradeda rūšiuoti ir išmoksta, kaip tinkamai tai daryti. Iš patirties galiu pasakyti, jog informacija, reikalinga teisingam atliekų rūšiavimui, yra aiškiai pateikiama internete. O ir procesas neužtrunka ilgai – kai prie šito pripranti, būnant svečiuose ar viešoje vietoje ranka nekyla visko mesti į bendrą šiukšlių kibirą. Be to, pradėję rūšiuoti šiukšles, nustebtumėt, kiek daug plastiko bei popieriaus mes sunaudojame. Galbūt tai žinodami stengtumėtės pirkti natūralesnį maistą parduotuvėje, vartoti mažiau pusfabrikačių. Tai tik pagerintų mūsų sveikatą. Be to, pradžioje minėtus polietileno maišelius puikiai galite panaudoti šiukšlėms kaupti ir taip išvengti papildomų išlaidų.
Dar vienas dalykas, dėl kurio verta susimąstyti kiekvienam, tai beprasmis pirkimas. Prieš ką nors įsigydami pamąstykite apie šio daikto reikalingumą, ar iš tiesų negalite be jo apsieiti. Šiuolaikinėje visuomenėje vartojimas, kuris teikia emocinį pasitenkinimą, tampa yda. Darant išvadas būtina pastebėti, kad gyvendamas saikingiau, kažko atsisakydamas galbūt gali ne tik šiek tiek sutaupyti, bet ir prisidėti prie aplinkosaugos, ekologijos šalininkų propaguojamų idėjų.
Galiausiai tikiuosi, kad pateikti kasdieniai pavydžiai privers bent šiek tiek susimąstyti apie tai, kokią žalą mes darome aplinkai. Net JAV prezidentas Franklinas D. Ruzveltas kadaise pasakė: „Tauta, naikinanti savo žemę, naikina save“. Taigi nebūkime abejingi aplinkai, nes visos pastangos, kurias mes skirsime jos saugojimui, sukurs mums sveikesnį gyvenimą.
