Paprastai apie didelius dalykus
Pilna salė žmonių, fotoaparatų spragtelėjimai ir laukiantys žvilgsniai. Taip kunigą Antaną Saulaitį po daugiau nei trejų metų pertraukos pasitiko Lietuvos žmonės. Sekmadienio vidudienį Knygų mugėje vykusiame knygos „Kaip atrodo dvasios? Ir kiti didieji mažųjų klausimai, į kuriuos atsakė kunigas Antanas Saulaitis“ pristatyme dalyvavo kunigiškos šilumos, paprastumo, gražaus bendravimo išsiilgę žmonės.
„Knyga vaikams buvo labai reikalinga. Reikėjo, jog lietuvių autorius parašytų apie vaikams ir suaugusiems svarbius dalykus suprantama kalba“, – sakė knygos pristatyme dalyvavęs Lietuvos ir Baltijos Jėzuitų provincijolas kun. Gintaras Vitkus.
Vaikai yra ypatingi, todėl jiems neužtenka padėti maldaknygę ar katekizmą ant stalo, su jais reikia kalbėtis. „Kalbant su vaikais apie tikėjimą yra du kraštutinumai. Vienas, tai yra meduolio ir bizūno derinys. Mėginti „kalti“ kuo daugiau žinių vaikams, perduoti viską nuo pradžios iki galo. Kai kalbi apie švenčiausią sakramentą, būtinai pavartoti žodį „transsubstancija“, kurio kunigai ne tik ištarti negali, bet ir nei vienas jo šiais laikais nesupranta. Kitas kraštutinumas yra prisitaikyti prie vaiko, užuot rimtai sakius apie kai kuriuos dalykus. Tėvas Antanas šioje knygelėje parodo, kaip iš tikrųjų vaikui galima atsakyti – ir rimtai, ir kartu juokaujant“. – mintis dėstė kunigo Saulaičio bičiulis Julius Sasnauskas.
Knygos idėja yra sugalvota katalikiško žurnalo „Bitutė“ komandos. Tiesą sakant, visi knygos klausimai yra iš šio žurnalo. Žurnalo vyriausioji redaktorė Ingrida Laimutytė išdavė paslaptį, jog ne vien vaikų klausimai buvo patalpinti knygutėje. Po šio teiginio pro salę praskrido juoko angelas.
Knygutės klausimai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nesudėtingi. Tėvas Antanas į kiekvieną iš jų atsakinėdavo kelias dienas. „Pirmiausia perskaitai ir pagalvoji, kodėl ir ko klausia. Susižymi keletą minčių. Būna tokių klausimų, kur aš tikrai turiu knistis po žinynus, enciklopedijas, teologines knygas, žiūrėti papročio kilmę, žodžio reikšmę. Paskui surašai viską į juodraštį ir galvoji, ar atsakei į tai, ko vaikas klausė. Daugelis klausimų nėra tiesioginiai. Vakar prie vakarienės stalo vienas berniukas manęs klausė, iš kur atsirado Dievas? Jis klausė tikrai ne apie Dievą, o apie save, apie žmones“.
Gebėjimas matyti pasaulį mažųjų akimis ir atsakyti paprastai, tačiau protingai – tai, kas išskiria kunigą Saulaitį iš kitų. Klausytojai pasiteiravus, ar dažnai į klausimą atsakymas ateina savaime, kunigas atsakė, jog būna visaip. „Aš tikiu, kad yra šventoji dvasia, kuri apšviečia tiek vaikelį, kuris jau moka klausimo paklausti, tiek mus suaugusius, kurie atsakingi už jų tikėjimo ugdymą“.
Po susitikimo tėvas Saulaitis dar kelias valandas laimino vaikučius, sakė gražius ir pamokančius žodžius bei dalino autografus.