Toks stereotipinio muziejaus vaizdas piešiamas iš kartos į kartą dar mokykloje. Prievartinės ekskursijos didžiuosiuose Lietuvos muziejuose dažnai visiškai nublanksta prieš prekybos centrų žavesį. Aklas eksponatų tyrinėjimas taip ir lieka atlikta pareiga prieš ekskursijos vadovus ir, deja, nieko daugiau.

Bet dėmesio: ne visi muziejai tokie! Šį stereotipą menantys net neįsivaizduoja, kiek Lietuvoje turime inovatyvių, modernių, įdomių, jaudinančių muziejų, kalbančių apie tai, kas jungia visus mus – istorija, kultūra, socialinis gyvenimas. Reikia pamiršti gerai mūsų galvoje įsitvirtinusius šablonus ir suvokti, jog yra muziejų, kuriuose po parodų sales vedžioja jaunatviški žmonės, gausu eksponatų, kuriuos pats gali palesti, ar juos išmėginti, kur, praleidęs visą dieną, mielai pakartotum savo ekskursiją dar kartą.

Norėtųsi tikėti, jog muziejų lankomumas Lietuvoje nėra pagrįstas tik prievarta, jog atvykęs jaunimas suranda kažką  unikalaus, tinkančio tik jam.  Būtų šaunu, jei jie prisiliestų prie istorijos, taip geriau pažintų savo šaknis, praplėstų akiratį ir gyvenimo spalvų paletę paįvairintų dar nematytu, istorinę reikšmę turinčiu sidabriniu šaukšteliu, milžinišku gintaro luitu ar vis dar leidykla kvepiančia knyga. O labiausiai norisi tikėti, jog tai jam taps daug reikšmingiau ir tikriau nei akropely esančios batų ar rūbų parduotuvės.

Kodėl sakome „tikimės“? Mes patys tą kelią praėjome. Buvome vaikai, prievarta varomi į muziejus, ir ilgesingai žiūrėję pramogų sostinių link. Tačiau dabar, būdami studentai, mes suvokėme kitokio požiūrio vertę ir kviečiame Jus naujai susipažinti su kai kuriems dar nematytais, neištyrinėtais, neišuostytais ir neišliestais eksponatais – lietuviškais muziejais.

Skaitykite šiame leidinyje.

Susiję