Naujoje Ž.Pečiulio knygoje – Lietuvos televizijų istorijos fragmentai
Prieš 55 metus Lietuvoje atsirado televizija. 1957 metų balandžio 30 dieną transliuota pirmoji Vilniaus televizijos laida. Šiai progai skirta ką tik pasirodžiusi Vilniaus universiteto profesoriaus, Žurnalistikos instituto direktoriaus Žyginto Pečiulio knyga „Vienadienių drugių gaudymas. Iš TV apžvalgininko užrašų“, sakoma pranešime spaudai.
Žyginto Pečiulio knygos „Vienadienių drugių gaudymas. Iš TV apžvalgininko užrašų“ viršelis Knygoje sudėti tekstai, daugiau nei 20 metų skelbti Lietuvos periodinėje spaudoje.
„Ieškodamas medžiagos apie Lietuvos televizijos teatrą viename tekste aptikau televizijos – vienadienio drugio metaforą, – rašoma autoriaus žodyje. – Ar galima taikliau apibūdinti televiziją – vaizdus, kuriuos akimirksniu piešia elektroninis spindulys ar naujausios kristalų ir plazmos technologijos. TV kadras gyvuoja vos sekundės dalį, bemat jį pakeičia kitas. (…). Žmonės ekrane – tarsi fantomai, nes jie tėra ekrano šešėliai. Viskas, ką matėme, išgyvenome, gyvuoja tik atmintyje. Ko gero, TV istoriją galima parašyti tik iš nuotrupų, atspindžių, prisiminimų, legendų“.
Daugiau nei 400 puslapių knygą sudaro keturi skyriai. Pirmasis „Konarskio gatvės legendos“ skirtas televizijos pradžiai ir tam metui, kai Lietuvoje buvo transliuojamas vienas kanalas. Čia rašoma apie žmones, dirbusius televizijoje pirmaisiais dešimtmečiais: diktorius, žurnalistus, režisierius, dailininkus, sporto komentatorius. Tarp knygos herojų – diktorės Dana Rutkutė, Leonarda Jakentaitė – Kuzmickienė, režisieriai Vitalis Gruodis, Henrikas Šablevičius, Rimantas Smetona, Janina Lapinskaitė, sporto komentatoriai Vladas Janiūnas, Algis Matulevičius, Virgilijus Mundrys, Sąjūdžio laikų metraštininkė Laima Pangonytė, legendinės Petraičių šeimos kūrėjai.
Skyriuje „Atspindžiai“ sudėti TV apžvalgų fragmentai, iš kurių dėliojasi Lietuvos televizijų istorijos fragmentai: naujų kanalų atsiradimas ir konkurencinė kova, šmėkštelėjusios ir pradingusios laidos, sužibėję ir užgesę laidų vedėjai.
Trečiąjį skyrių „Pokalbiai apie televiziją“ sudaro interviu su žinomais žmonėmis, kuriuose kalbama apie televizijos vietą visuomenėje ir kiekvieno žmogaus gyvenime. Tarp pokalbininkų televizijos naujokas Arūnas Valinskas, signataras, garsiosios laidos „Kas geresnio, Premjere“ vedėjas Rolandas Paulauskas, kino dokumentininkai Petras Abukevičius ir Gediminas Skvarnavičius, kino operatorius Jonas Gricius, tuometis UNESCO generalinio direktoriaus pavaduotojas Henrikas Juškevičius, rašytojas Petras Dirgėla, maestro Donatas Katkus, žurnalistai Dalia Kutraitė, Vytautas Matulevičius, Kęstutis Girnius, Romas Sakadolskis, muzikologas Viktoras Gerulaitis, vienas iš provokuojamų situacijų televizijoje pradininkas Alainas Stankė, kulinarijos ir reklamos ekspertas Alanas Austinas.
Ketvirtajame skyriuje „Kaip visa tai veikia“ mėginama išsiaiškinti TV populiarumo ir įtakos fenomeną. Populiaria forma atskleidžiama TV raida, kaita, auditorijos viliojimo būdai, naujausiosios tendencijos.
Knygą dar suspėjo recenzuoti vienas pirmųjų televizijos kritikų Skirmantas Valiulis.
Tai septintoji Ž. Pečiulio knyga. Anksčiau autorius yra išleidęs mokomųjų ir mokslinių knygų televizijos istorijos ir medijų teorijos temomis. Knyga „Efektyvi komunikacija“ buvo pripažinta geriausiu 2004 metų mokslo populiarinimo kūriniu.
