Medikė ne tik gydė, bet ir vadovavo
Jaunuoliai susiduria su profesinio kelio pasirinkimo problemomis. Juk taip sunku nuspręsti, kuo norėsi būti visą savo gyvenimą ir kurioje srityje galėtum geriausiai pasireikšti ir atsiskleisti. Taip atsitiko Irenai Rimšaitei, kuri savo profesinį kelią pradėjo Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultete, bet perstojo į Medicinos fakultetą. Gavusi medikės išsilavinimą ne kartą keitė darbą. Galima drąsiai sakyti, jog I. Rimšaitė buvo ir medikė, ir vadovė, ir pirmoji Klaipėdoje moteris, kuri pradėjo vairuoti automobilį.
Studijų metai
Medikė pasakojo, jog Teisės fakultetą pasirinko atsitiktinai. Tik vėliau pradėjo nepatikti studijos ir draugai sakydavo, jog neverta mokytis šios specialybės, nes ateis nauja valdžia ir teks vėl viską mokytis iš naujo. Taip ir atsidūrė medicinoje, per daug negalvodama apie ateitį: „Niekada nesistengiau aiškintis, kas aš esu“.
Buvo pavyzdinga studentė, tačiau taip ir negavo raudonojo diplomo, nes per paskutinį egzaminą vertintojas paklausė, ką gi ji darytų, jei per karą žmogui nuplėštų žandikaulį. Atsakymo nesugalvojusi, I. Rimšaitė atsisveikino su savo raudonuoju diplomu, tačiau baigė studijas ir gavo paskyrimą dirbti Klaipėdoje.
Karjeros pradžia
Atvažiavo į Klaipėdą ir buvo priblokšta esamu vaizdu. Miestas – griuvena, vienos šiukšlės, žmonių nėra ir dar tik viena ligoninė. Savo medikės karjerą pradėjo vienoje Klaipėdos mokykloje.
Vėliau gavo paskyrimą dirbti greitosios pagalbos skyriuje, kur dirbo 15 metų. Greitojoje turėjo tik dvi mašinas ir tos pačios gesdavo: „Turėjau dvi mašinas, tokių nebepamatysi niekur. Jos pakely sugesdavo, tai tekdavo neštuvus pėstiems parsinešti“.
I. Rimšaitė yra ir pirmoji moteris Klaipėdoje, kuri pradėjo vairuoti automobilį: „Pardaviau mamos kailinius, savo akordeoną, paprašiau dėdės klebono pinigų ir nusipirkau pirmąjį savo automobilį. Per visą sovietinį laikotarpį turėjau net 7“.
Trūko ligoninių
Svarbiausias I. Rimšaitės nuopelnas Klaipėdai – ji pasistengė, jog mieste būtų pastatyta daugiau ligoninių. Anot jos, mieste buvo tik viena ligoninė, o nauji gyventojai ėmė plūsti į miestą. Nebebuvo kur jų gydyti, tekdavo ne tik į lovas guldyti, bet ir ant žemės koridoriuose.
Ši moteris išskirtinė tuo, jog dirbdama medike, ji ne tik gydė ligonius, bet ir dirbo vadovaujamą darbą. Taip galima pristatyti jos pagrindines pareigas – Klaipėdos sveikatos skyriaus vedėja. „Man paskambino ir pasakė: prašom eiti dirbti į šias pareigas. Jėzus Marija, aš išsigandau, juk 15 vyriausiųjų gydytojų, visus reikia spėti prižiūrėti. Tad aš pamelavau, jog man čia geriau moka, bet vis tiek privertė. Į darbą nėjau tris dienas, kol paskambino ir pasakė: būkit maloni, eikite į darbą“, – apie darbo paskyrimą pasakojo I. Rimšaitė.
Buvo reikalinga parama
Medikė savo jėgomis, niekieno nepadeda, gavo leidimus bei paramą statyti miesto ligoninę, Stomatologijos kliniką, kūdikių namus. „Iš kur aš tų pinigų gavau net pati nežinau, turbūt pakeldavau antakį ir gaudavau“, – pasakojo I. Rimšaitė, mat darbuotojai tarpusavyje juokaudavo apie jos antakį, jog jei vienas antakis pakeltas, verčiau neiti į kabinetą, nes daktarė pikta.
Stomatologijos klinikos statybas pradėjo nuo sutaupytų remonto darbų, tačiau jų neužteko, reikėjo didesnės paramos. Tad nuvažiavo pas Lietuvos komunistų partijos pirmąjį sekretorių Antaną Sniečkų: „Papasakojau jam, kad gėda prieš užsieniečius, kurie atplaukia laivais. Juk neturėjom kur jų guldyti. Dar jo paklausiau, ar jam skauda dantis, jis man atsakė, kad oi skauda, aš tada ir sakau, pasirašykit šitą lapelį“, – taip pavyko gauti reikalingas lėšas Stomatologijos klinikai.
I. Rimšaitė šiais metais sulaukė 89 metų, nors prisipažino, jog daugiau nei pusę savo gyvenimo rūkė. Savo karjerą baigė „Smiltelės“ vaikų sanatorijoje. Moteris buvo net pristačiusi kitos modernios sanatorijos planą ir gavusi 5mln. litų lėšų, tačiau planas žlugo, nes valstybėje vykstant permainoms, tapo sudėtinga įgyvendinti šį planą.