Pasiūlymų turime daug: pradedant eksremaliais šuoliais nuo uolų ir baigiant… Pabaigos čia ir nėra, nes kiek asmenybių – tiek citrinų ir cukraus prie jų. Paklausite, kokias laisvalaikio pramogas pasirinkti? Jeigu nebus per rūgštu, galbūt alpinizmą. Norisi adrenalino, o dar labiau – nuotykių? Leiskitės į kelionę  pakeileivingais automobiliais. Jeigu adrenalino šioje srityje stinga, tuomet giliai įkvėpkite ir nerkite povandeninei medžioklei. O kam netinka nė vienas iš pasiūlytų variantų, siūlau aistras išlieti sporto varžybose.

Turbūt net neklausite, kokį požiūrį į gyvenimą rinktis, nes tai individualu. Kažkas pašvenčia gyvenimą dvasiniams dalykams ir imasi kunigystės, kiti gerus darbus daro savanoriaudami, o treti pasirenka pertraukėles, per kurias bando atrasti save ir sužinoti, ko nori iš gyvenimo. Dar kitokį posūkį renkasi sveikos gyvensenos šalininkai, kurie skatina kitus tausoti ne tik savo sveikatą, bet ir aplinką.

O štai paklausti, kokį likimą pasirinkti – neįmanoma, nes kažkas iš aukčiau jį padiktuoja ir mesteli  rūgščią patirtį, pavyzdžiui, ligą. Tuomet stiprybės šaltiniu tampa optimizmas. Pastarasis visuomet galima semtis iš religijos arba jogos. Abu užsiėmimai padeda atgauti dvasinę stiprybę. Kartais citrinos rūgšties lašelis nukrinta į pačią žaizdos šerdį ir stiprybę sulig kiekviena diena greičiau prarandame nei atgauname. Toks likimas ištinka į sektas viliojamus žmones.

Gyvenimas kupinas citrinų. Tereikia visuomet nešiotis cukraus, kad susiklosčius netinkamoms aplinkybėms numalšintumėte rūgštumą. Kitaip tariant, „jeigu gyvenimas tau duoda citriną, pasidaryk iš jos citrinų sulčių“ (Deilas Karnegis).

Skaitykite šiame leidinyje.

Susiję