Kelionių gidas – gyvenimo būdas, o ne profesija
Kiekvienas iš mūsų yra susidūręs su gidais. Ne kartą klausėmės jų pasakojimų muziejuose, trumpose išvykose ar kelionėse po svečias šalis. Rodos, dirbti kelionių gidu įdomu ir netgi šiek tiek egzotiška. Juk kiekvieną kartą aplankai naujas šalis, išvysti žymiausias pasaulio vertybes, o kartu ir sužinai tiek daug naujo! Tačiau toks požiūris – tik turisto. Kai smėlėtos Ispanijos pakrantės ar Paryžiaus katedra tampa kasdienybe ar netgi rutina, atsiskleidžia tikrasis gido darbas. Koks jis? Apie tai kalbamės su šios profesijos atstovu – Tadu Blizniku.
Apie darbą iš pirmų lūpų
Tadas Bliznikas jau trylika metų dirba kelionių gidu. Jis jokioje kitoje srityje savęs geriau neįsivaizduoja. Tačiau kitų nuomones, kad gido darbas šaunus, nes aplankai daug šalių palydi su šypsena. Prieš 10 metų gidas pats būtų tai įvardinęs kaip didžiausią šio darbo privalumą, tačiau šiandien jis viską vertina jau kitaip.
„Gido darbas – sudėtingas“, – taip savo pasirinktą profesiją pristato Tadas. Pirmiausia, agentūra, kurioje gidas dirba, pasiūlo tam tikrą maršrutą. Jei gali jį išpildyti: papasakoti apie lankomas šalis, jų istoriją ir kultūrą, pateikti įdomių faktų ir negirdėtų istorijų, aprodyti ne tik žymiausias šalies vietas, bet ir surasti nematytų – pirmyn. „Reikia kruopščiai atlikti namų darbus“, – sako T. Bliznikas. Žinoma, kiekvienais metais įgyji daugiau patirties, tam tikri maršrutai tampa įprasti. Jiems nebereikia ruoštis, tiesiog kiekvieną kartą paieškoti naujos informacijos.
Sukauptos žinios – dar ne viskas. Gido darbe svarbu, kaip jas pateiki. „Nors tu turi žinoti 10 kartų daugiau nei kiti keliautojai, tai jokiu būdu negali būti žinių demonstravimas. Jeigu pradėsi kalbėti kaip eruditas ar rodyti visas savo sukauptas žinias, žmonėms tu pasidarysi tiesiog nuobodus“, – tvirtino T. Bliznikas. Jei žmogus turi didelį žinių bagažą, bet nesugeba jo perteikti įdomiai – gido darbas ne jam.
Kita savybė, kuri yra būtina kelionių gidui – tai organizaciniai sugebėjimai. „Išvažiavus į kelionę – nemiegi beveik visą parą. Nors jau esi pasiruošęs, vis vien galvoji, kaip padaryti kelionę dar turiningesnę. Reikia atrasti tai, kas įdomu, o ne tai, kas jau nuvalkiota. Žinoma, kiekvienas gidas turi savo slaptų kelionės taškų, kurių niekam neatskleidžia…“. Tokiam darbui yra būtinas užsienio kalbų mokėjimas. „Reikia bent vieną kalbą mokėti gerai“, – sako gidas. Tačiau pats prisipažįsta be gimtosios lietuvių, mokantis dar 4 kalbas: rusų, anglų, vokiečių ir ispanų.
Kaip ir kiekviename darbe, taip ir čia – svarbu mylėti savo darbą. O kartu ir žmones, su kuriais bendrauji. Kelionių gidas turi būti ir geras psichologas. „Vienas keliauja, nes taip nori pabėgti nuo jį kamuojančių rūpesčių. Turi jam padėti. Neretai tenka sutaikyti ir susipykusias poras, spręsti jų nesutarimus. Tad ne gana to, kad turi išdėstyti visą informaciją, tenka gvildenti ir keliautojų vidines problemas“, – taip apie santykius su turistais kalbėjo gidas.
Kelionės: anksčiau ir dabar
Į turizmo sritį gidas Tadas pasuko po turizmo ir viešbučių administravimo studijų. Tuomet būdamas dar 22 metų vaikinas, jis išvažiavo į pirmąją savo kelionę svetur. „1999m. buvo populiarūs dviaukščiai autobusai. Tokiu mes ir keliavome. Kelionė buvo sunki – daug naktinių važiavimų, daug bemiegių naktų. Prisimenu, kad labai bijojau. Visas virpėjau. Tačiau negalėjau to parodyti žmonėms. Priešingai, reikėjo įrodyti, kad jaunimas nori ir gali dirbti! Įrodžiau, tačiau iki šiol nemėgstu dviaukščių autobusų“, – juokėsi Tadas. Nors šiandien gidas jau nebeprisimena, ką tuomet darė blogai, o tik tai, kad labai drebėjo, po kelionės teko daug ką apmąstyti bei keisti.
Nuo pirmosios kelionės pasikeitė ne tik pats gidas. Per šį laiką pasikeitė žmonių keliavimas: jų srautai ir poreikiai. Šiandien turistai vis dažniau patys išsako savo norus, ką norėtų pamatyti. „Viską galime surasti internete, tad vis sunkiau pateikti dar negirdėtos medžiagos, kuri domintų. Vertinu tuos keleivius, kurie skaitę apie kokią nors vietą ar muziejų, pasako, kad norėtų tai aplankyti. Negali būti vaikščiojanti enciklopedija, tad malonu, kai žmonės pradeda kalbėtis, diskutuoja su tavimi“, – savo nuomonę dėstė T. Bliznikas. Taip pat gidas pastebėjo, kad turistai nebenori skubėti. „Jei prieš 10 metų keliautojai gailėjo laiko kavos puodeliui Paryžiuje, šiandien reikia skirti laiko ir pietums“.
Toli nuo Lietuvos
Po 13 metų darbo Tadas aplankytų šalių jau nebeskaičiuoja. Jo sąskaitoje ne tik bene visos Europos šalys, tačiau ir kur kas egzotiškesnės. Meksika – viena jų. Pasiruošti kelionei į Meksiką gidui prireikė pusės metų. Nedidelė šalis Centrinėje Amerikoje, Belizas, gidui taip pat paliko didžiulį įspūdį. Tačiau į tolimesnes keliones T. Bliznikas žiūri atsakingai. „Pirmiausia yra atsakomybė. Reikia ne tik pasiruošti kelionei, bet ir subręsti jai. Visi skuba keliauti į tolimus kraštus: Kiniją, Indiją… Tačiau ten – skirtinga kultūra, skirtingos vertybės. Reikia suvokti, kodėl ten keliauji, ką kelionėje nori atrasti ir suvokti“, – kalbėjo gidas. Tadas prasitarė norintis keliauti į Peru, į Lotynų Ameriką, tačiau dar nesijaučia subrendęs tokioms kelionėms. „Galbūt šias šalis aplankysiu po 15-20 metų. Kai jausiuosi suaugęs tam“, – ateities planais dalijosi T. Bliznikas.
Nors keliauti malonu, tačiau kartu atsiskleidžia ir kita šio darbo pusė. „Sunku būti toli nuo šeimos. Kiekvienos vasaros pabaigoje svarstau apie išėjimą iš turizmo srities. Tačiau aš vis dar čia“, – juokėsi vyras. Jam būtų sunku ištverti be mėgstamų kelionių. „Turbūt mane užpultų depresija, jei bent kartą per metus nenuvažiuočiau į Austriją arba Ispaniją. Kodėl? Tiesiog ten jautiesi gerai“.
Pokalbio metu Tadas neseniai buvo grįžęs iš Paryžiaus. O balandžio 18 dieną gidas kaip ir kasmet išvyko į gėlių paradą Amsterdame, Olandijoje. Vasaros kelionių sezonas prasideda. Belieka palinkėti gero kelio!
