Gyvenimo „variklis“ – aukščio aistra
Nors dažniausiai pasakos moralas išdėstomas pabaigoje, šįkart pradėsiu būtent nuo jo: jei nebijai būti kitoks ir ieškoti kažko neįprasto, gali savy atrasti aistrą, kuri neužges visą gyvenimą. Neseniai internete žiūrėjau filmuką, kuriame kalbėjo švietimo srities žinovas ir filosofijos mokslų daktaras Kenas Robinsonas. Jis papasakojo mane sudominusią istoriją apie Džilianą Lyn – Anglijos karališkojo baleto choreografę. Kai ji buvo aštuonerių, mokykloje ją laikė beviltišku vaiku. Mokyklos administracija pranešė tėvams, kad mergaitė turi problemų dėl mokymosi, ir pakvietė juos pasikalbėti su mokytoja bei psichoterapeutu. Susitikime tėvai išklausė priekaištus apie dukros nesugebėjimą susikaupti, nustygti vietoje, trukdymą kitiems vaikams. Po pokalbio gydytojas pasakė Džilianai, kad nori su tėvais pasikalbėti asmeniškai, paliko mergaitę kabinete vieną, tik prieš išeidamas įjungė radijo imtuvą. Tėvai kartu su psichoterapeutu stebėjo, kaip Džiliana, pasilikusi viena, pašoko nuo kėdės ir ėmė suktis pagal muziką.
„Jūsų dukters sveikata nėra sutrikusi, ji – šokėja“ , – diagnozę pasakė gydytojas. Džiliana Lyn – viena iš tų žmonių, kuriems reikia judėti, kad galėtų galvoti. Mano pasakojimo herojus – vienas iš tų, kuriam reikia aukščio, kad galėtų gyventi. Apie aistrą kopinėjimui uolomis, adrenaliną ir įdomią veiklą kalbamės su abiturientu iš Vilniaus Mariumi Galaburda.
Kada ir kaip sugalvojai užsiiminėti alpinizmu?
Potraukį alpinizmui jaučiu nuo pat vaikystės. Visuomet traukdavo aukšti medžiai, statūs šlaitai, virvės bei filmai apie kalnus. Paauglystei dar neprasidėjus, visai netikėtai gavau porą alpinizmui naudojamų prietaisų – tai ir buvo pradžia. Praleisdavau valandų valandas miškuose nagrinėdamas įrangą, mokydamasis ją naudoti, rišti mazgus, kopti. Tuo metu kalnus atstojo ąžuolai.
Kiek vėliau, atsitiktinai sutikti Kauno alpinistų klubo nariai noriai paklojo teorinius pagrindus. Jų parodyti techniniai bei fiziniai sugebėjimai sužavėjo ir suteikė motyvacijos toliau tobulėti bei ieškoti bendraminčių. Būdamas 15-os metų, atradau „Montis magia“ laipiojimo mokyklą, kurioje alpinizmą iškeičiau į laipiojimą uolomis.
Papasakok plačiau apie savo hobį ir veiklą laipiojimo mokykloje.
Kadangi uolų Lietuvoje nėra, ištisus metus treniruojamės salėse, kuriose uolos imituojamos dirbtinėmis konstrukcijomis. „Montis magia“ laipiojimo mokykloje susirinkę kartu su bendraminčiais mokomės vieni iš kitų, laviname techninius gebėjimus bei fizinį pasirengimą. Norint pasiekti aukštų rezultatų, dažniausiai tenka nuo visko atsiriboti ir daug bei sunkiai dirbti. Kaip minėjau – Lietuvoje nėra galimybės užsiiminėti kopinėjimu gamtoje, todėl nuolat keliaujame po pasaulį lankydami įvairius laipiotojų pamėgtus regionus.
Esi adrenalino fanatikas?
Visi laipiotojai daugiau ar mažiau yra pakvaišę ekstremalai. Tai daug drąsos, ryžto bei valios reikalaujanti sporto šaka. Maršrutai dažnai būna itin rizikingi, tačiau jei supranti ir gerai išmanai tai, ką darai – esi saugus.
Kokį jausmą patiri, kai atitrūksti nuo žemės ir aukštai užkopi?
Tai nepakartojamas, žodžiais sunkiai nusakomas jausmas. Aukštis man tarsi maistas – būtinas. Jei ilgesnį laika neturiu galimybės pasilaipioti dideliame aukštyje, vakarus leidžiu kabarodamasis stogais, antenoms iškelti skirtomis konstrukcijomis ar dar kur aukštai – taip aš pasisemiu energijos ateinančiai dienai.
Ar nebijai dėl savo saugumo?
Žinoma, bijau, jei nebijočiau, jau senai būčiau prisiplojęs. Tačiau ta baimė visai kitokia. Aukštyje mes jaučiamės taip pat gerai kaip ir vaikščiodami žeme, tačiau nuolat esame budrūs ir stebime besiklostančią situaciją. Visuomet svarbu pasitikėti savo jėgomis ir, žinoma, jų nepervertinti.
„Montis magia” mokykloje dirbi treneriu. Papasakok plačiau.
Nors daugelis svajoja apie šį darbą kaip lengvą pinigų šaltinį, ne visi suvokia, kad tai yra sunkus ir atsakingas užsiėmimas. Treneris turi išmanyti šią sporto šaką, palankiausius mokymo metodus. Turi mokėti suprasti mokinį, pažinti jo psichologiją, jausmus bei rasti tinkamiausią būdą bendrauti. Taip pat treneris turi būti užtikrintas savo žodžiu, niekuomet neabejoti, palaikyti abipusį pasitikėjimą. Grupėse turime maždaug po 15 žmonių, kiekvienas iš jų yra kitoks, kitaip žvelgia į šį sportą ir turi skirtingus siekius. Svarbu mokėti atskleisti kiekvieno pliusus ir minusus, sudominti bei kartu pasiekti kuo aukštesnį rezultatą.
Tačiau mes nevadiname to darbu. Tiesiog džiaugiamės turėdami galimybę mokyti kitus.
Esi dvyliktokas, ką planuoji veikti kitais metais? Ateityje nežadi nutraukti ekstremalaus užsiėmimo?
Žinoma ne, juk tai yra dalis mano gyvenimo. Ką veiksiu kitais metais, tikrai nežinau, net nežinau, ką veiksiu rytoj. Užsiimu videomenu, visuomet norėjau tai studijuoti, bet manau, kad pirma metus pailsėsiu.
Ką Tau davė šis ekstremalus sportas? Ar rekomenduotum kitiems juo susidomėti?
Manau, laipiojimas padėjo pažinti save, taip pat išmokau pažinti kitus. Lipdamas turi mokėti nuo visko atsiriboti, susitelkti į tai, ką darai, jausti kvėpavimą, pusiausvyrą, raumenų veiklą. Svarbu pasitikėti partneriu ir mokėti jį palaikyti. Laipiojime didžiąją dalį sudaro žmogaus psichologija – tai sunku. Žinoma, rekomenduočiau, tačiau laipiojimas nėra tinkamas visiems. Pabandyti verta!
Ar laipiojimas – brangi pramoga?
Įranga ir kelionės kainuoja nemažai, tačiau jei turi noro, pinigai niekuomet nėra kliūtis.
Ar turi svajonių? Gal yra viršukalnė, kurią norėtum pasiekti?
Šiuo metu svajoju kuo geriau lipti, aplankyti kuo daugiau laipiojimo regionų, puikiai vasaros kelionėms paruošti savo treniruojamą grupę, kasdien daryti gerus darbus ir džiuginti aplinkinius. Svajonių viršūnės kol kas neturiu.
Eiti į priekį visada lengviau, jei žinai, ko nori. Surasti savo aistrą, talentą ar neeilinį gebėjimą yra nelengva. Dabartinė visuomenė yra valdoma stereotipų, „teisingo gyvenimo” taisyklių, kurių stropiai laikydamiesi galime užgesinti viduje slypinčią ugnelę.
Jeigu pajutai, kad negali gyventi be šokio, muzikos, bėgimo, važinėjimo dviračiu, skraidymo, magijos, kulinarijos ar bet kokios tave vieną valdančios aistros, geriau negyvenk. Nes atsisakęs savo aistros – atsisakai gyvenimo.