Kitokios knygos – kitoks skaitymas
Knygų mugė dar kartą įrodė, kad skaitmeninės knygos popierinių jų variantų dar neišstūmė ir ilgai neišstums iš skaitytojų širdžių. Lyg Alisa stebuklų šalyje galėjai pasijusti uodžiant, glamonėjant, švelniai glostant naujas (ir senas) knygas ir suteikti sau malonumo neskubėti grįžti į realų laiką, realų pasaulį. Tuo tarpu tarp storų, plonų, mažų ir didelių buvo galima sutikti GYVŲ knygų. Pirmą kartą knygų mugėje apsilankė „Gyvoji Biblioteka“. Joje skaitytojai galėjo susitikti su gyvomis Knygomis, o šie, būdami pagrindiniai savo istorijos veikėjai, akis į akį pasakojo savo istorijas, ragindami skaitytojus klausti, diskutuoti, užjausti, suprasti, išklausyti… Tai ne šiaip istorijos, tai JŲ gyvenimo istorijos, kurias jie išdrįsta papasakoti tik todėl, kad žmonės nustotų manyti apie juos – luošus, aklus, turinčius psichinę negalią, buvusius kalinius ar narkomanus, homoseksualus, kitataučius – taip, tarsi jie būtų kitokie, prastesni, nereikalingi, keliantys vien pasipiktinimą ar užuojautą.
„Gyvoji biblioteka“, kaip ir knygų mugė, jau tapo tradicija. Ir pirmąkart šios tradicijos galėjo susilieti bei pakviesti skaitytojus skaityti kitaip – prisėsti ant sėdmaišio ir 20 minučių skaityti pasirinktą Knygą. Knygos skaitymas – tai pokalbis. O jei truputį nedrąsu, visada į pagalbą ateis Bibliotekininkas, kuris paruoš skaitymui bei padės išsirinkti Knygą. Pasak vienos iš Bibliotekininkių, tai padaryti tikrai nesunku, nes Knygų yra daug ir jos visos įdomios. Pačios Knygos noriai dalijasi savo istorijomis, tik ne vienas prasitarė, kad susitikti su skaitytoju reikia kantrybės, nes užduodami tie patys klausimai: „Kodėl tu toks?“, „Kaip į tave reaguoja žmonės?“. Paklausus, kokios knygos vertingesnės: gyvos ar popierinės, dauguma sutartinai tvirtino – popierinės. Kodėl? O todėl, kad jose išgyventos istorijos dažniausiai būna netikros ir skaitytojas negali užduoti istorijos autoriui nemalonių klausimų.
„Ne žodžiais, o darbais reikia įrodinėti žmonėms savo vertę“ – taip kalbėjo viena iš Knygų. Jos manymu, žmonės atėję į „Gyvąją biblioteką“ tik iš dalies supranta, kaip sunku yra prabilti apie savo kitoniškumą, apie atskirtį nuo visuomenės, susisaisčiusios stereotipais. O visa kita veikla – darbas, bandymas padėti tokiems pat žmonėms ar bent pastangos gyventi normaliai yra tikroji Knygų kasdienybė.
Kas apsilankė „Gyvojoje bibliotekoje“ ne pirmą kartą, žino, jog Knygų žanras nesikeičia ir vieno žmogaus papasakota istorija padeda suprasti visus, tą pačią problemą turinčiuosius. Kas apsilankė pirmąkart – galbūt suprato, kaip atsiverti svetimam, niekada nematytam žmogui, ir galbūt paskatino suvokti, kad pakeistas požiūris atveria kelius būti supratingesniems, tolerantiškesniems. Gausus bibliotekos lankytojų skaičius tik parodė, kad žmonės nėra abejingi juos supančiai aplinkai. O gal tiesiog pasidavė knygų mugės kvietimui atversti pasaulį…
