Vaikai susipažino su magišku delfinu pasauliu
Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nika Puteikienė mažiesiems Vilniaus knygų mugės lankytojams papasakojo apie ypatingąjį delfinų pasaulį.
Pristatyme vaikai sužinojo, jog delfinai – labai panašūs į žmones. Jie nepalieka savo jauniklių likimo valiai, juos augina, rūpinasi ir netgi juos auklėja – jei delfiniukas neklauso, mama jį prispaudžia prie dugno. Tai bendruomeniniai gyvūnai, padedantys vieni kitiems. Savo krūtinės plaukmenis delfinai naudoja ne tik irtis, jie jais, panašiai kaip žmonės rankomis, išreiškia emocijas. Delfinai, rodydami emocijas, netgi apsikabina.
Pasak Nikos Puteikienės, šie žinduoliai yra ypatingi gyvūnai – jie XXI amžiaus gamtos dovana. Delfinai padeda vaikams atsitraukti nuo šiuolaikinių technologijų – kompiuterių, televizorių ir grįžti į gamtą.
Delfinų terapija – puikus gydymo būdas
Delfinai – išskirtiniai jūrų pasaulio gyventojai. Jie labai protingi ir mėgsta bendrauti. N. Puteikienė delfiną palygino su dėmesio reikalaujančia panele – jei juos ignoruosi, jie padarys viską, kad atkreiptų dėmesį, net pradės taškytis vandeniu. Dėl to terapijos seansai su jais labai padeda vaikams, sergantiems autizmu. Delfinai atkreipia tokių vaikų dėmesį, padeda jiems susikoncentruoti.
Rengti delfinų terapijos užsiėmimus Klaipėdos jūrų muziejus pradėjo prieš dešimtmetį, kuomet į juos kreipėsi lenkų šeima, auginanti autizmo sutrikimų turintį vaiką, kuriam padėti mažai tegalėjo ir medikai. Jie atvyko ir 10 dienų vaikas praleido žaisdamas ir bendraudamas su delfinu. Rezultatai nustebino tiek šeimą, tiek medikus. Klaipėdos Jūrų muziejaus darbuotojai terapiniais seansais užsiima jau 8 metus .
Tarp delfino, gimusio laisvėje, ir to, kuris gimęs delfinariume, yra didžiulis skirtumas. Jūros gyvūnų parkuose gimę delfinai atlikti triukus išmoksta daug greičiau, nes jis mato už ką tėvai gauna maistą-paskatinimą. Taip pat vyrauja žmogiškasis santykis – už teisingai atliktą veiksmą skatinama maistu, dėmesiu – delfinai ypač mėgsta, kai treneriai pakaso jiems pilvą. Gebėjimai atlkti triukus atkeliauja iš gamtos, nes dauguma panašių judesių delfinai atlieka ir gamtoje. Pagal prigimtį šie jūrų gyvūnai panašūs į vaikus – jiems patinka žaisti, todėl jų triukų mokymosi priežastis taip pat yra smalsumas, noras išmokti kažką naujo.
Žmogus – didžiausia grėsmė delfinams
Dažnai galime pastebėti, kad plaukiant laivui ar jachtai delfinai plaukia šalia. Jie taip daro todėl, kad laivas nugali vandens pasipriešinimą ir delfinas, naudodamasis sukelta banga, plaukia jausdamas malonumą. Tačiau laivus sukūrė žmonės, o kur žmogus – ten pavojus. Laivai žmonėms reikalingi užmesti tinklus, būtent į kuriuos dažnai įkliūva ir delfinai. Kadangi delfinai kas 10 minučių turi iškilti virš vandens įkvėpti oro, todėl žvejų tinklai jiems kainuoja gyvybes. N. Puteikienė tikisi, kad žvejai sugalvos būdų, kaip atbaidyti delfinus nuo tinklų, kad šiems nebegrėstų pavojus žūti.
Delfinariumuose puikios sąlygos gyventi
Pasaulyje daugiausia diskusijų sukeliantis klausimas yra delfinų nelaisvė, išnaudojimas. Tačiau Jūrų muziejaus atstovė teigė, jog pasaulyje delfinariumų sąlygos yra tinkamai pritaikytos gyventi delfinamas ir jų priežiūrai bei išlaikymui skiriama ne tik daug lėšų, bet su jais dirba ir patys kantriausi, draugiškiausi treneriai. Pavyzdžiui, jei delfinas suserga, jo gydymui per dieną ne tik išleidžiama apie 1000 litų, bet jie būna akylai prižiūrimi. Net naktimis treneriai prižiūri sergančius delfinus bei skaičiuoja jų įkvėpimus. Todėl, kaip daugumai atrodytų keista, delfinariumuose šie žinduoliai gyvena ilgiau nei laisvėje.