Unikalieji Jūrų muziejaus gyventojai

Lietuvos Jūrų muziejui - 41 metai. Autorės nuotr.

Klaipėdos kraštas garsėja ne tik savo fachverkiniu pastatų stiliumi, uostu, jūros pakrante ar molu, bet ir unikaliais, išskirtiniais muziejais. Vienas tokių – Jūros muziejus, kuris pristato koralus, gyvūnų iškamšas, įvairias žuvų rūšis akvariumuose bei labiausiai lankytojų laukiamus – ruonius ir pingvinus. Kiekvieną savaitgalį žiūrovai yra kviečiami dalyvauti specialistų skaitomose paskaitose „Paspausk ruoniui letenėlę“, kuriose jie yra supažindinami su muziejaus jūrų fauna.

Fantastiškos taškuotos medūzos

Muziejaus darbuotojas dr. Mindaugas Žylius savaitgalį lankytojams skaito paskaitas apie akvariumuose auginamas žuvis, medūzas bei koralus. Pasakojimą pradėjo apie muziejuje veisiamas taškuotąsias medūzas, kurios mūsų vandenyse negyvena: „Jei įleistumėme į Baltijos jūrą, jos paprasčiausiai mirtų“.

Šios medūzos yra atkeliavusios iš Lenkijos mokslinių laboratorijų, o jų auginimui vanduo specialiai distiliuojamas, naudojama aukštos kokybės druska, kurią norintys galėjo paragauti. Išskirtinis bruožas tas, jog jos yra auginamos apvaliuose, apšviestuose akvariumuose, kuriuose yra leidžiama srovė tam, kad medūzos nesukristų ant dugno.

„Tai lyg iš fantastinio filmo. Mes užkonservuojame medūzų polipus, kai nusprendžiame, jog mums jų vėl reikia, imame ir išauginame“, – pasakojo dr. M. Žylius.

Jos nėra laikomos su kitais gyvūnais. Taip pat reikalauja daug laiko ir kantrybės, nes yra šeriamos kiekvieną dieną. Tokiems akvariumams yra išleidžiama 8-10 tūkst. litų – pakankamai mažai palyginti su jūriniais akvariumais.

Taškuotosios medūzos. Autorės nuotr.

Kiti akvariumų gyventojai

Didžiajame muziejaus akvariume yra auginami eršketai, kurių dydis prilygsta rykliams. Šios žuvys ilgaamžės ir greit augančios.

Anot dr. M. Žyliaus, Europoje jų nėra daug. Švedai norėtų eršketų įsigyti, tačiau pagrindinė problema – kur gauti šias žuvis. Mat tai yra nykstanti rūšis, kuri yra gaudoma dėl juodųjų ikrų.

Žmonės tiki prietarais, todėl į didįjį akvariumą meta pinigus, tačiau nutinka taip, jog eršketai kartu su strimėlėmis įsiurbia monetas, o tai, žinoma, nėra sveika.

Lankytojai taip pat galėjo pačiupinėti iš akvariumo ištrauktą minkštąjį koralą, kuris rankose suglemba. Daugelis nustebo, kai akvariumo specialistas pasakė, jog koralas yra gyvūnas.

Jūrų ežiai – dar vienos keistos būtybės. Užlipus ant ežio, spyglys nemaloniai įsminga ir jo nepavyksta ištraukti. Jis turi savybę pats savaime ištirpti.

Didžiausi Baltijos jūros žinduoliai

Muziejininkas biologas Pavelas Kulikovas (Pavel Kulikov), kuris muziejuje dirba devynerius metus, pasakojo apie pilkuosius Baltijos ruonius. Jie yra žinomi kaip stambiausi Baltijos jūros žinduoliai.

2012 m. kovo 1 dieną ruoniai Zunda ir Molas susilaukė mažojo ruoniuko, kuris dar neturi vardo. Muziejus turi seną tradiciją leisti vaikams vietoje gimusiems ruoniukams išrinkti vardus, o tie, kurie yra pagauti laisvėje, pavadinami su ta vieta susijusiu vardu. Pavyzdžiui, Zunda – tai pajūryje augantis augalas, Molas – nes šis ruonis buvo rastas prie molo. Gimęs ruoniukas per dieną priauga net 2.5 kg ir motinos yra maitinamas mažiau nei mėnesį, todėl vėliau privalo pats išmokti medžioti.

Ruoniai pasižymi smalsumu ir skirtingu charakteriu, geba atpažinti žmones. Pasak P. Kulikovo, jie nesiekia prisijaukinti šių žinduolių, nes kai kuriuos žadama paleisti į laisvę, todėl jie turi mokėti pasirūpinti savimi.

Vietiniai lietuviškieji pingvinai

P. Kulikovas pasakojo ir apie kitus gyventojus – pingvinus, kurie gyvendami nelaisvėje gali išgyventi kur kas ilgiau, šiuo metu vyriausias muziejaus gyventojas – 20-ties metų pingvinas.

Muziejininkas biologas juokavo, jog ši rūšis jau yra lietuviška, nes buvo labai daug kartų persimaišiusi ir visi čia esantys pingvinai yra gimę muziejuje.

Pingvinus dažniausiai galima išvysti muziejaus viduje, nes vasarą jiems būna per karšta, o žiemą per šalta. Manoma, kad jų rega yra gera,  pritaikyta po vandeniu, tačiau jiems būdinga trumparegystė.

Dažniausiai labai sunku nustatyti pingvinų lytį, todėl stengiamasi duoti tokį vardą, iš kurio būtų galima padaryti moterišką. Taip atsitiko ir su pingvinu Arkčiu, kuris po kiek laiko tapo Arkte.

Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas yra uždarytas rekonstrukcijai, tačiau jau 2013 m. gegužės mėnesį planuojama vėl pradžiuginti delfinų bei jūrų liūtų pasirodymais. Atsidavę darbuotojai kiekvieną savaitgalį laukia lankytojų, kuriems yra pasiryžę papasakoti naujų istorijų apie šiuos unikalius muziejaus gyventojus. Čia tik maža dalis, kurią galima sužinoti, nes už muziejaus durų slepiasi dar daugiau neįprastų, įvairių istorijų, kurios gali sužavėti ne tik mažuosius, bet ir suaugusius.

Muziejininkas biologas P. Kulikovas ir pingvinė Arktė. Autorės nuotr.
Patalpinta: Rašiniai