Trupinėlis rusų poezijos

Iš kairės: Mariana Bruni – Balmont, doc. Asija Kovtun, dr. Kristina Sakalavičiūtė, doc. dr. Pavel Lavrinec. Autorės nuotr.

Šeimos dienai įpusėjus Kristina Sakalavičiūtė pristatė savo knygą „Konstantinas Balmontas ir Lietuva: Poezijos vertimų studijos“.

Konstantinas Balmontas (1867-1942) – rusų poetas simbolistas, vertėjas, eseistas, daug dėmesio skyręs lietuvių literatūrai, autorius. Jis į rusų kalbą yra išvertęs lietuviškų dainų, lietuvių poetų eilėraščių, išspausdinęs knygą „Lietuvių liaudies pasakos“ (1930) ir daugiausia Lietuvai skirtų eilėraščių rinkinį „Šiaurės pašvaistė“ (1931).

Knygos pristatyme kartu su autore dalyvavo doc. Asija Kovtun, doc. dr. Inga Vidugirytė, Mariana Bruni – Balmont ir doc. dr. Pavel Lavrinec.

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja doc. A. Kovtun labai džiaugėsi, kad tokia knyga išvydo dienos šviesą, nes rusistika vis dažniau atsiduria Lietuvos literatūrologijos pakraštyje. Buvusi K. Sakalavičiūtės dėstytoja išskyrė tris ryškiausius autorės darbo pliusus: kruopščiai surinkta ir susisteminta medžiaga, knygoje atskleidžiamas naujas požiūris į lietuvišką ir rusišką simbolizmą, autorė puikiai argumentuoja savą vertimų analizę.

Dr. Inga Vidugirytė prieš kelis metus išleidusi monografiją „Balmonto Lietuva: kultūrų dialogo interpretacija“ K. Sakalavičiūtės knygos pristatymo metu prisipažino: „Skaitydama Kristinos knygą supratau, kaip greitai sensta filologiniai tyrimai“.

Į knygos pristatymą atvyko Lietuvoje gyvenanti Konstantino Balmonto anūkė Mariana Bruni – Balmont. Ji išreiškė didelį džiaugsmą, kad Lietuvoje vis dar yra prisimenamas jos senelis ir yra tyrinėjama jo kūryba. M. Bruni – Balmont prižadėjo knygą nuvežti į JAV ir parodyti ją savo tetai, poeto dukrai, Svetlanai Balmont.

Humanitarinių mokslų daktaras Pavel Lavrinec knygos autorės tyrimų metodą įvardijo kaip „buldozerinį“, nes autorė nepaliko nieko, ką galėtų atrasti kiti tyrėjai, viskas yra ištirta labai kruopščiai ir smulkiai. Tačiau K. Sakalavičiūtė nesutiko su šiuo teiginiu sakydama, jog per ateinančius dešimtmečius literatūrologus pasieks dar daugiau šaltinių, kurie yra užmiršti ar neatrasti. Toks naujas šaltinis Vilniaus Knygų mugėje pateko K. Sakalavičiūtei į rankas. Tai Konstantino Balmonto knygelė su dedikacija Vincui Krėvei.

Patalpinta: Rašiniai