Šios eilės – vienos žymiausių lietuvių poečių – Salomėjos Nėries. Eilėraštį „Diemedžiu žydėsiu“ poetė parašė savo namuose, Palemone. Šį pavasarį, po daugiau nei 70 metų, tuose pačiuose namuose vis dar galima pajausti S. Nėries dvasią. Čia įsikūręs Salomėjos Nėries memorialinis muziejus, kuriame autentiškai atkurtas jos gyvenimas.

Kūrėjų namai

Salomėja Nėris (S. Bučinskaitė-Bučienė) – romantinės pasaulėjautos poetė, kuri priklausė
neoromantikų kartai. Eilėse ji atskleisdavo savo jausmus, norus ar net slapčiausius, nuo realybės nutolusius, troškimus. Jautri ir atvira poetės kūryba paliko didelį pėdsaką lietuvių literatūroje bei lyrikoje.

Šiandien poetės namuose, Palemone, yra įsikūręs S. Nėries memorialinis muziejus. 2 aukštų namą su didžiuliu sodu suprojektavo ir savo rankomis pastatė poetės vyras Bernardas Bučas. 1937 m. pora sugrįžo iš Paryžiaus, kuriame susituokė. Netrukus jie apsigyveno šiame name. „Nors poetė čia gyveno tik iki 1941 m., tai buvo vieninteliai namai, kuriuose ji galėjo jaustis tikra šeimininke“, – taip šią vietą pristatė muziejaus vedėja Ina Aleksaitienė.

 Muziejuje atkurta autentiška to meto aplinka – 4 memorialiniai kambariai: miegamasis, svetainė ir poros darbo kambariai. Skulptorius B. Bučas buvo įsirengęs žiemos dirbtuves, o  Salomėjai įrengė darbo kambarį. Tai buvo jos kūrybos vieta. Šiame darbo kambaryje gimė garsiausias eilėraščių rinkinys „Diemedžiu žydėsiu“, už kurį poetė buvo apdovanota aukščiausiu to meto įvertinimu – valstybine literatūros premija. „Čia viskas taip, kaip buvę. Ta pati rašomoji mašinėlė, tas pats stalas… Netgi autoriniai poetės rankraščiai. Stengėmės išlaikyti kuo daugiau autentiškumo“, – apie S. Nėries darbo kambarį pasakojo muziejaus darbuotoja Rita Meilutienė.

B. Bučo žiemos dirbtuvėse taip pat išsaugoti jo darbai. Tai Maironio, J. Tumo-Vaižganto bei S. Nėries biustai, taip pat asmeninė skulptoriaus nuotraukų kolekcija. Miegamajame ir svetainėje likę ne daug autentiškų poetės daiktų, tačiau muziejaus darbuotojai to meto aplinką sukūrė pasitelkę daiktus iš tos pačios epochos. Svetainėje galima apžiūrėti unikalią poetės knygų lentyną – S. Nėries biblioteką, kurioje išlikę daugiau nei 200 jos knygų.

Muziejus bėgant metams

Pirmą kartą muziejus duris lankytojams atvėrė prieš 50 metų. Per šį laiką keitėsi tiek muziejaus išvaizda, tiek ir pati samprata, ką muziejus gali pasiūlyti lankytojams. Pirmaisiais muziejaus gyvavimo metais svarbiausias tikslas buvo sukaupti eksponatus. „Pirmiausia S. Nėries daiktus ir nuotraukas mums dovanojo artimiausi žmonės: vyras, sūnus, giminaičiai, draugai. Taip pat žmonės, su kuriais mokėsi ar dirbo Salomėja. Žmonės norėjo išsaugoti poetės prisiminimą“, –  pasakojo I. Aleksaitienė.

Didžiausius pokyčius muziejus patyrė 2004 m. Tuomet jis buvo restauruotas. Įrengta moderni literatūrinė ekspozicija buvusioje B. Bučo skulptūros dirbtuvėje. Didžiuliuose, knygas primenančiuose stenduose sudėliotos įvairios fotografijos iš S. Nėries gyvenimo, o šių „knygų nugarėlėse“ – rankraščių kopijos. Šviesiuose ir spalvinguose stenduose patalpinta nuotraukų kolekcija chronologiškai atspindi S. Nėries gyvenimą: nuo praleistos vaikystės Kiršuose iki Raudonojo kryžiaus ligoninės, kurioje poetė mirė nuo kepenų vėžio. Stenduose taip pat įmontuoti monitoriai, kuriuose galima stebėti vaizdo medžiagą su S. Nėrimi, amžininkų prisiminimus apie ją, poetei artimas vietas.

Muziejuje įrengtos originalios instaliacijos: supynės, kurių fone – besisupančios poetės fotografija. Kita instaliacija –  vyšnia, kurią eilėraštyje „Mūsų dienos kaip šventė“ minėjo S. Nėris. Kasmet per S. Nėries gimtadienį prie vyšnios prisegamas dar vienas žiedelis. Jų yra tiek, kiek poetei metų.

Vieta laisvai kūrybai  

Po restauracijos muziejus atsinaujino ne tik išvaizda. Šiandien S. Nėries muziejus vykdo specialias programas, kurios skatina lankytojus aktyviai įsitraukti į kūrybinę veiklą.

Namo palėpėje įsikūrusi edukacinė klasė, kurioje vyksta viktorinos. Jų metu lankytojai  atsakinėja į klausimus apie poetės gyvenimą, reikia atpažinti jos eiles. Taip pat vyksta teatralizuoti pasakos „Eglė – žalčių karalienė“ vaidinimai. Patys mažiausi lankytojai gali dėlioti dėliones su S. Nėries pasakų personažais. „Muziejus kasmet sulaukia apie 7 tūkstančius lankytojų, kurie dažniausiai būna moksleiviai. Norime juos skatinti aktyviai dalyvauti“, – kalbėjo I. Aleksaitienė.

S. Nėries muziejus į aktyvią veiklą įtraukia ne tik moksleivius. Kiekvieną rudenį didžiuliame namo sode vyksta plenerai, kurių metu susirenka dailininkai, literatai. Jie kuria natūralioje gamtoje. Vėliau surengiamos menininkų darbų parodos.

B. Bučas kartą yra minėjęs, kad šis kampelis buvo kurtas siekiant sudaryti laisvas sąlygas kūrybai. Šiandien S. Nėries memorialinis muziejus vis dar stengiasi išsaugoti tokią pačią šių namų dvasią.