R. Sipavičius pristatė dokumentinį filmą „Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai – 100“

Filmo žiūrėti susirinko pilna salė besidominčių bibliotekos istorija. D.J. Kavaliauskaitė nuotr.

Plačiajai visuomenei buvo pristatytas  dokumentalisto Raimundo Sipavičiaus reprezentacinis filmas apie šimtmečio sulaukusią Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių biblioteką.

„Šiandien Vrublevskių biblioteka pradeda jubiliejinių renginių ciklą. Norime iškilmingai paminėti bibliotekos šimtmetį. Ypatinga toji biblioteka, o kuo – atskleis dokumentinis filmas, sukurtas žinomo dokumentalisto, režisieriaus Raimundo Sipavičiaus kartu su keliais bibliotekos bičiuliais“, – pristatydamas filmą kalbėjo Vrublevskių bibliotekos  direktorius dr. Sigitas Narbutas

Dokumentinis filmas buvo rengtas keletą metų, todėl jame gana išsamiai pristatoma LMA Vrublevskių bibliotekos istorija, joje saugomi dokumentai, kurie tarnauja šių dienų studentams ir mokslininkams.

Įdomu, kad LMA Vrublevskių bibliotekoje šiuo metu saugoma daugiau nei 3 mln. dokumentų ir per 200 000 vertingų rankraščių. Pagal šiuos rodiklius biblioteka užima trečią vietą tarp didžiausių Lietuvoje – po nacionalinės Martyno Mažvydo ir Vilniaus universiteto – bibliotekų. Tačiau, pasak filme pateikiamos informacijos, negalima manyti, kad LMA Vrublevskių biblioteka yra mažiau reikšminga už kitas dvi minėtas. Bibliotekos šimtmečiui skirtame filme dr. S. Narbutas pabrėžia, kad Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra didžiausia Lietuvoje XX a. lietuviškos literatūros saugykla, Vilniaus universiteto biblioteka – mokslinės ir mokomosios literatūros buveinė, o štai LMA Vrublevskių biblioteka – tai didžiausia ir svarbiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Vilniaus miesto ir Vilniaus krašto dokumentų saugotoja.

Buvęs bibliotekos direktorius dr. Juozas Marcinkevičius dokumentiniuose kadruose pasakoja LMA Vrublevskių bibliotekos kūrimosi ir augimo istoriją. Ši dabartyje nacionalinės svarbos biblioteka buvo įkurta vienos šeimos iniciatyva. Taigi dabartinės bibliotekos ištakos – tai 1912 m. įkurta Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių bibliotekos draugija. Tik 2009 m. LMA prezidiumas leido bibliotekai susigrąžinti praeityje prarastą Vrublevskių giminės vardą.

Kūrybinė grupė po filmo pristatymo. Režisierius R. Sipavičius - kairėje. D. J. Kavaliauskaitės nuotr.

Filmas suteikia informacijos ne tik apie bibliotekos kūrimosi istoriją, bet ir apie joje saugomus leidinius. Vieni seniausių leidinių – tai XVIII a. išleista Kristijono Donelaičio knyga, Jogailos ir Vytauto laiškai Vilniaus katedrai, čia netgi saugomas vienintelis rastas Kunigaikščio Žygimanto antspaudas, taip pat ir seniausias Lietuvos dokumentas – XII a. Turovo rankraštinės knygos, Evangelijos, fragmentai, Radvilų ir Tiškevičių dokumentai.

Bibliotekos bendruomenė ypač didžiuojasi turima naujausia skaitmeninimo įranga, kuri leidžia visus turimus dokumentus perkelti į kompiuterius, taip prailginant dokumentų tarnavimo visuomenei laiką.

Po dokumentinio filmo „Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai – 100“ pristatymo kalbėjo ir filmo kūrybinė grupė. Dabartinis bibliotekos direktorius dr. S. Narbutas padėkojo režisieriui R. Sipavičiui už iniciatyvą dovanai, neimant mokesčio, sukurti filmą apie Lietuvai reikšmingą kultūrinį objektą.

Kultūros istorikė, prof. hab. dr. Ingė Lukšaitė pasidalino istorija apie 1949-1950 m. LMA Vrublevskių bibliotekos rūsiuose, žinant bibliotekos vadovams, veikusį partizaną Žemaitį. Baigdama pasakojimą prof. hab. dr. Ingė Lukšaitė viltingai kalbėjo apie dar mažiausiai tris būtinas tęstines šio dokumentinio filmo serijas. Anot jos, daug kol kas žinomos, bet niekur neviešintos informacijos, gali taip niekad ir nepasiekti ateities kartų.

Patalpinta: Rašiniai