Važinėtis dviračiu mieste sunkiau nei atrodo

„Dviračiu važinėju jau daug metų ir man nepatinka, kad, automobilininkų nuomone, mes, dviratininkai, turėtume važiuoti šaligatviais“, – teigia nuolatinis „Kritinės masės“ dalyvis Simonas Šaineris. Jis mano, kad šaligatvis skirtas tik pėstiesiems ir nėra pritaikytas dviratininkams.

„Šaligatviais važinėti yra sunku, nes jais nuolat vaikšto pėstieji, sankryžose dažnai nebūna dviračiams nuvažiuoti pritaikytų pandusų, grindinys būna siaubingai duobėtas“, – važinėjimo mieste sunkumus vardino pašnekovas.

Didžioji dalis pilnamečių dviratininkų, kurie dviračiu keliauja į darbą, mieliau renkasi važiuoti gatve, nors ir čia jų tyko gausybė problemų. S. Šaineris sako, kad dažniausiai kyla sunkumų sankryžose atliekant posūkius, nes automobiliai dviračių nepraleidžia, ir taip kyla pavojus dviratininkui patekti į autoįvykį. Negana to, neretai dviratininkams tenka atlaikyti ir keiksmažodžių laviną, kurią vairuotojai išsako tiesiog prasidarę automobilių langus.

„Kritinė masė“ – būdas atmerkti visuomenei akis

Dviratininkai, kurių netenkina automobilių vairuotojų požiūris, nusprendė kovoti dėl savo teisių ir pradėjo rengti reguliarias protesto akcijas „Kritinė masė“. Tai pasaulinis renginys, kuomet paskutinį mėnesio penktadienį visi dviračiais ir kitu savaeigiu transportu važinėjantys žmonės renkasi į vieną vietą ir didžiule kolona važiuoja miesto gatvėmis.

„Ir Lietuvoje pradėjome burtis į visame pasaulyje vykstančias „Kritinės masės“ akcijas, kuriose susirinkę gausybė dviratininkų stengiasi savo gausa įrodyti vairuotojams, kad jie – ne eismo trikdis, o jo dalis“, – teigia S. Šaineris.

Pirmą kartą „Kritinė masė“ įvyko San Franciske 1992 metais, o 2005 metais „Kritinė masė“ atkeliavo ir į Lietuvą, Vilnių. Dabar „Kritinė masė“ vyksta visuose didžiausiuose Lietuvos miestuose. „Kritinė masė“ iš pradžių susilaukė nemažai priešiškų reakcijų. Vairuotojai tvirtino, kad akcijos metu būna paralyžiuojamas įprastinis eismas, todėl policija iš pradžių mėgino uždrausti renginius ir bausti organizatorius, tačiau nesėkmingai.

Pasak S. Šainerio, „Kritinės masės“ sėkmės priežastis yra ta, kad oficialiai ši akcija neturi organizatorių ir yra tik spontaniškas gausybės dviratininkų noras važiuoti vienu metu, todėl galų gale policijai teko nusileisti ir pradėti remti renginius saugojant milžiniškas dviratininkų kolonas savo palyda.

Eismo dalyviams trūksta tolerancijos

„Niekada nebuvo taip, kad važiuodamas gatve nepraleisčiau dviratininko ar jį apšaukčiau“, – paklaustas ką mano apie dviratininkus atsakė vairuotojas Vytenis Kudarauskas, tačiau Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas teigia kitaip.

Jis tvirtina, kad didžiausia problema, kurstanti nesantaiką tarp skirtingų transporto priemonių vairuotojų, yra tolerancijos stoka ir pernelyg mažas dviračiais besinaudojančių asmenų skaičius.

„Nepasakyčiau, jog dviratininkų yra tiek daug, kad būtų galima vienareikšmiai pasakyti, kad jie yra diskriminuojami. Tačiau iš esmės ir Lietuvos automobilininkams, ir dviratininkams paprasčiausiai trūksta tolerancijos vieni kitų atžvilgiu“, – sako Kelių policijos atstovas.

Anot jo, problemą būtų galima išspręsti labai paprastai – įrengiant pakankamą kiekį kokybiškų dviračių takų ir prižiūrint, kad jais nevaikščiotų pėstieji. Deja, dviračių takams įrengti nėra pakankamai lėšų, o prižiūrėti, kad žmonės nevaikščiotų jais tiesiog neįmanoma. „Lietuvos kelių policijos tarnyba viena negali išspręsti šios problemos, negali prižiūrėti, kad esamuose dviračių takuose nevaikščiotų žmonės. Reikia šviesti žmones apie dviratininkų takų naudojimą, o tai gali padaryti tik kompleksinės visų institucijų pastangos“, – teigia D. Šalomskas.

Pagal statistiką, šiemet Lietuvoje per devynis mėnesius užfiksuota 260 autoįvykių susijusių su dviračiais. Žuvo 17 žmonių, sužeista 297. Dėl dviratininkų kaltės įvyko 181 eismo įvykis, 11 žmonių žuvo, 175 sužeisti.

Susiję