Pažintis su deimantais
Praeitų metų rugsėjo mėnesį Vilniaus senamiestyje atidarytas pirmasis Rytų Europoje Deimantų muziejus. Šioje įstaigoje galima išvysti daugiau kaip šimtą eksponatų, virtualaus gido pagalba sužinoti, kaip apdirbami stipriausi pasaulio mineralai, bei įsigyti juvelyrinių dirbinių, suvenyrų, pasinaudoti lombardo paslaugomis.
Muziejuje naudojama garsinė ir vaizdinė medžiaga leidžia pasinerti į neapdirbtų brangakmenių, briliantų, paruoštų inkrustuoti į juvelyrinius dirbinius, bei prabangių papuošalų pasaulį. Pats muziejus įkurtas rūsyje. Leidžiantis į jį, pasitinka kraterio garsai, imituojantys deimantų susidarymą. Kad būtų galima geriau įsivaizduoti, kaip apdirbami deimantai, lankytojai ekranuose gali stebėti šių mineralų „kelionę“. Iš pradžių jie kasami galingomis mašinomis, o jei deimantų aptinkama jūroje, pasitelkiama povandeninė įranga. Didžiausi krateriai, kuriuose randami deimantai, yra Afrikoje. Vėliau grynuoliai patenka į meistro rankas. Specialistas su rašaline plunksna pažymi vietas, kurias reikia nušlifuoti, bet visada stengiasi išgauti maksimalų dydį. Deimantas yra kiečiausias natūralus mineralas, kurio kietumas pagal Moso skalę įvertintas 10 balų, todėl šlifavimui pasitelkiami pjūklai, nusėti tų pačių deimantų dulkių. Brilianto paruošimas – ilgo ir kruopštaus darbo reikalaujantis procesas.
Izraelio deimantų birža – vieta, į kurią suvažiuoja pirkėjai iš viso pasaulio. Ši šalis glaudžiai susijusi su Deimantų muziejumi, nes iš Izraelio kilęs šios įstaigos įkūrėjas Eli Kacas. Vilniuje yra gimę jo tėvai ir seneliai, šiame mieste pasaulį išvydo ir jis pats, todėl verslininkas nusprendė muziejų įkurti ne kokioje nors kitoje šalyje, o būtent mūsų valstybėje.
Brilianto vertė nustatoma pagal jo proporcijas (briaunavimą, išpjovimą) bei keturis C kriterijus: Color (spalvą), Cut (formą), Clarity (skaidrumą), Carat (masę). Atsižvelgiant į spalvą, labiausiai vertinami bespalviai deimantai, nes jie yra rečiausi. Paprastai mineralai turi tam tikrą atspalvį. Forma – vienintelė ypatybė, kurią nulemia žmogus. Meistras gali pagaminti įvairių formų briliantus. Kartais tam prireikia nušlifuoti daugiau nei pusę mineralo. Švarumas – taip pat svarbus vertinimo kriterijus. Neretai deimantai turi priemaišų, inkliuzų – dėl to deimantų kaina krenta. Bene labiausiai paplitęs vertinimo kriterijus – karatų skaičius. Karatas (ct) – mineralų svorio matavimo vienetas, lygus 0,2 gramo. Didžiausias iki šiol rastas deimantas, aptiktas Pietų Afrikos Respublikoje, sveria 621,2 g arba 3106 ct. Vertinant briliantą, atsižvelgiama į visus kriterijus.
Muziejuje lankytojai gali išvysti daugiau nei šimtą eksponatų: apdirbimo įrankių bei pačių mineralų, kurių dauguma atgabenta iš Brazilijos. Su eksponatais, apdirbimo technika supažindina virtualus gidas-gemologas (gemologija – mokslas, tyrinėjantis brangakmenius). Įstaiga taip pat siūlo galimybę apsilankyti gemologijos kursuose, tačiau jie yra mokami.
Brangiausią juvelyrinį dirbinį galima ne tik apžiūrėti, bet ir nusipirkti. Tai beveik trijų šimtų brangakmenių kaklo papuošalas, kainuojantis 150 tūkstančių litų. Pigiausią juvelyrinį dirbinį galima įsigyti už 700 litų. Suvenyrų kainos svyruoja nuo 20 iki 2460 litų. Be viso to, įstaigoje galima pasinaudoti lombardo paslaugomis: atėję žmonės gali parduoti aukso, sidabro gaminus, briliantus, pasiskolinti pinigų, pirkti juvelyrinius gaminius išsimokėtinai, užstačius vertingą daiktą (be palūkanų).
Kaip sakė garsioji aktorė Marilyn Monroe, deimantai – geriausi merginų draugai. Šis muziejus gali pritraukti ne tik prabangių papuošalų mėgėjus, bet ir besidominčius mineralogija.