Muitinės muziejus – naujas žvilgsnis į tai, kas atrodė sena
Kas sieja Lietuvos muitinę ir jaunimą? Padirbti gaminiai Gariūnų turguje ir pigus benzinas Baltarusijoje? Ne! Tai galėtų patvirtinti apsilankymas Muitinės muziejuje, kuris yra Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Muitinės muziejus – tai novatoriškas žvilgsnis į Lietuvos muitinės darbą. Muziejus įkurtas 1994 m. Jame eksponuojama dokumentinė, vaizdinė ir garsinė medžiaga atspindi Lietuvos muitinės praeitį. Muziejaus darbuotojai teigia, kad fonduose sukaupta daugiau kaip septyni tūkstančiai įvairių eksponatų, o apie tris tūkstančius jų panaudota nuolatinėse ekspozicijose.
Tačiau muziejus juda tolyn suprasdamas, kad pasenusios ekspozicijos nepritraukia lankytojų. Todėl 2008 metų pradžioje šis muziejus buvo renovuojamas. „Anksčiau niekada neužsukdavau į muziejų, nes jame niekas nesikeitė. Net nežinojau, kad muziejus atsinaujino,“ – teigė Lietuvos muitinės darbuotoja. Po atnaujinimo svarbiausiu muziejaus akcentu tapo Lietuvos muitinės istorija.
Muziejų sudaro keturios ekspozicijos. Pirmoji yra skirta Muitinės istorijai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rusijos imperijos laikotarpis ir 1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę. Dauguma eksponatų yra autentiški, pavyzdžiui, carinės Rusijos ir Prūsijos pasienio stulpas, 1922 – 1923 m. Klaipėdos krašto Kantvainių pasienio muitinės lenta ir kiti įdomūs eksponatai.
Akį patraukia rankutė, kuri vaizduojama ant durų, slepiančių kitus eksponatus. Ši ekspozicija išsiskiria iš kitų keturių tuo, kad joje įmontuota, matyt, daugiausia modernių technologijų. Lankytojas galės ne tik pamatyti eksponatus, bet ir išgirsti, nes einant pro tam tikras muziejaus vietas netikėtai pradeda skambėti įvairūs garsai, kurie padeda nukeliauti į vaizduojamą laikmetį. Dar vienas būdas pritraukti smalsius lankytojus – akutės, per kurias pamatysite nuotraukas, kurios primena, kaip tuo metu gyveno muitininkai ir jų šeimos. Taip pat nemažai informacijos publikuojama terminaluose su jutikliniais ekranais.
Antroji ekspozicija skirta muitinės veiklai nuo 1940 m. birželio mėn. iki 1990 m. kovo 11 d. Čia nuotaika keičiasi 180 laipsnių kampu. Šioje salėje eksponuojamos knygos, sukurtos atminti muitininkus, kurie buvo ištremti į Sibirą, Medininkų žudynėms skirtas atskiras kambarėlis. Tie, kurie iki šiol manė, kad žino viską apie šią tragediją, supras, kad klydo.
„Na, eime toliau prie linksmesnių dalykų“, – rodo kelią į kitą ekspoziciją muziejininkas A. Pranevičius, kuri skirta muitinių veiklai nuo 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir nuo 2004 m. gegužės 1d. Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Čia, šalia uniformų, kabo sušaudyta Lietuvos Respublikos vėliava, kabojusi Lavoriškių muitinės poste. Toliau lankytojai gali pasirinkti, ar vykdami per muitinės postą turi deklaruojamų daiktų, ar ne. Jei pasirenka, kad turi, keliauja toliau, o jei ne, tai jų laukia krata. Arba tiksliau, kita ekspozicijos dalis, išsidėsčiusi jūriniame konteineryje. Čia demonstruojami tiek smulkiąja, tiek stambiąja kontrabanda gabenami daiktai: nuo suvenyrų iki padirbtų garsių firmų gaminių. Ekspozicija skirta atkreipti visuomenės dėmesį į neteisėtos prekybos nykstančiais laukiniais gyvūnais ir augalais keliamą pavojų. O eksponuojamos sulaikytos ir suklastotos prekės, gaminamos ir realizuojamos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Smalsiausiems suteikiama galimybė pamatyti, kur kontrabandininkai dažniausiai slepia spiritą ar kitas neregistruotas prekes.
Muziejaus ekspozicijas apjungia paskutinė salė, skirta pagerbti Lietuvos muitinę. Joje eksponuojamos pasaulio šalių dovanos ir suvenyrai, padovanoti Lietuvos muitinei.
Šis muziejus unikalus tuo, kad jame lankytojams sudaroma galimybė pačiupinėti, paskaityti specialių medžiagų atspausdintus dokumentus. Kiekvienas gauna galimybę pamatyti filmukus ir pajausti dvasią, kurią galbūt jaučia pareigūnai, dirbantys sunkų darbą. Kiekviena ekspozicija sukelia emocijas ir leidžia į sukrėtimus pažvelgti kitaip. Muitinės muziejus – tai vieta, kur jaunas žmogus gali susipažinti ir atrasti Lietuvos istoriją kitu kampu.
