Maironis gyvai: surengti poeto kūrybos skaitymai
Šiemet Lietuva mini šimtas penkiasdešimtąsias vieno iškiliausių mūsų tautos poeto Jono Mačiulio – Maironio gimimo metines. Šia proga Seimas 2012-uosius paskelbė Maironio metais. Puiki terpė jiems atidaryti buvo Tarptautinė Vilniaus Knygų mugė – ten Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pirmąją mugės dieną surengė Maironio skaitymus „Skaitome Maironį kartu!”.
Renginys susilaukė didelio populiarumo – antra pagal dydį „Litexpo“ parodų rūmų konferencijų salė buvo pilnutėlė, žmonėms netgi sunkiai užteko vietos. Paklausti, kodėl pasirinko būtent šią mugės programos dalį, lankytojai nesutriko: vyresnės kartos atstovai sakė norintys prisiminti jaunystę, juk augę su Maironiu, o jaunesnieji buvo pavilioti ne tik poeto eilių, bet ir žymių skaitovų. Poezijos mėgėjas vilnietis Zenonas teigė: „Yra poetų, kurie niekad nepasensta, toks yra Maironis, todėl čia ir esu“.
Ant scenos tilpo visi – Lietuvos Respublikos kultūros ministras Arūnas Gėlūnas, kunigas Julius Sasnauskas, aktoriai Juozas Budraitis ir Aldona Vilutytė, poetas Alvydas Šlepikas, Maironio kūrybos tyrinėtoja dr. Brigita Speičytė, Vilniaus miesto moksleiviai tarp jų ir tolima Maironio giminaitė Gabrielė Vaitiekūnaitė bei daugelis kitų. Salėje tvyrojo jauki atmosfera, dalyviai ir lankytojai galėjo jaustis laisvai, išreikšti savo šiltus jausmus Maironiui. Vienas iš skaitovų, vilnietis abiturientas Karolis Liutkevičius, užlipęs ant scenos netgi pašmaikštavo: „Nesijaudinkit, čia visi savi“.
Skaitymų dalyviai nesidrovėjo išsakyti savo minčių apie lietuvių poezijos patriarchą. Kunigas Julius Sasnauskas pasidalijo mintimis apie visuomenei mažiau žinomą Maironio asmenybės pusę ir sakė, jog Maironis sugebėjo suderinti savyje griežtumą ir lyriškumą, tačiau net užimdamas Vilniaus seminarijos rektoriaus pareigas, turėjo humoro jausmą. Scenoje dvasininkas paskaitė ištrauką iš Maironio poemos „Lietuva“.
Itin daug žiūrovų ovacijų sulaukęs Vilniaus Žemynos gimnazijos abiturientas Karolis Liutkevičius, skaitęs ištrauką iš baladės „Čičinskas“, samprotavo apie tai, jog reikia lietuvių kultūroje, patriotizme ieškoti balanso, harmonijos ir kad Maironis tikrai yra tos harmonijos dalis.
Scenoje Maironis buvo ne tik deklamuojamas, bet ir dainuojamas. Muzikantas Ričardas Mikalajūnas, atlikęs Maironio kūrinius „Kur bėga Šešupė“ ir „Milžinų kapai“, pasidalijo savo nuomone, kad Maironio kūryba kupina to, „ko ir dabar kartais trūksta – paprastumo“. Pagarbą Maironiui išreikšti daina nutarė ir Vilniaus Žemynos gimnazijos moksleivės, o renginį vainikavo sostinės etnomuzikos ansamblis „Ūla“, dainuodamas kone liaudies daina virtusį Maironio eilėraštį „Neverk, matušėle“.
Pradėdamas skaitymus literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas sakė: „Klasika mums gali duoti labai daug – labai daug energijos, labai daug tikėjimo ir gali mus vėl paskatinti būti savimi, kaip pasirinko ir pats Maironis“. Ar buvo pasiektas šis neformalus renginio tikslas – parodys ateitis.
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas šiemet organizuoja ir daugiau progų poetui atminti. Skaitymų metu buvo užsiminta apie gegužės septintąją dieną institute vyksiančius Maironiui skirtus „Klasikos skaitymus“ juokaujant, kad galbūt Maironio skaitymas taps tokia tradicija kaip ir Ispanijoje Servanteso skaitymai visą parą. Taip pat rudenį tas pats institutas bendradarbiaudamas su Vytauto Didžiojo universitetu organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją „Maironis ir jo epocha“. Renginių skirtų Maironio metams vyks ir Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune.
