Ir aš ten buvau…

Knygų mugė Šeimos dieną. Ramūno Jabukausko nuotr.

Didžioji nūdienos visuomenės dalis puikiai suvokia, kad internetinė raiška žiniasklaidos atstovui suteikia galimybę rašyti tekstą nepaisant jo apimties ir tokiu būdu kurti žavingus tekstus be aiškios fabulos, tačiau išsižadėdama kiekybinio tuščiažodžiavimo ir pasakotojos rolės akcentuosiu esminius renginį charakterizuojančius faktus ir dalyvių, svečių nuomones apie  13-tąją tarptautinę Vilniaus knygų mugę.

Užsienio leidyklų trupiniai

Knygų mugės nuolatinių dalyvių jau nebestebina svečių iš užsienio ir konkuruojančių leidybos įmonių gausa. Susirinko dalyviai iš Baltarusijos, Italijos, Estijos, Lenkijos, Latvijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos leidyklų. Stebint užsienio leidyklų stendus, buvo galima susidaryti nuomonę, kad žmonės nedrįsta prabilti užsienio kalba, todėl stendą aplenkia dviejų metrų spinduliu. Leidyklos ,,Minedition France“ viešųjų ryšių atstovas Gudrun Alberstmeier paklaustas, ką reiškia dalyvauti  knygų mugėje Lietuvoje, atsakė: „Šurmulys čia malonus, tartum sugrįžti į septintąjį dešimtmetį, kur  roko festivalyje Vudstoke vaikšto žmogiškieji apatijos, džiaugsmo, nuovargio, euforijos pavidalai, gaila, šie taip ir nesuteikė galimybės išbandyti lietuvių kalbos niuansų“.

Apyvarta, arba už kiek skaityti pasirengę žmonės

Nederėtų nuginčyti fakto, kad knygų mugė yra ne tik savo socialine ir idėjine reikšme kultūrai itin svarbus reiškinys, bet ir nepakeičiamas pelno šaltinis leidykloms, tautodailininkams, muzikantams, dailininkams, maisto, gėrimų pramonės atstovams. Daugelio jų teigimu, pelnas buvo mažesnis palyginus su praėjusiais metais.

Šimtatomę Lietuvos istorijos monografijų seriją nuo 1994 metų rengusios „Versmės“ leidyklos  vadovas, redaktorius Petras Jonušas teigė, kad už dalyvavimo vienkartinį mokestį, tūkstančius, išleistus už stendo nuomą, ir jo įrengimą atperka ne pelnas, o darbuotojų komandos esatis kultūrinių įvykių sūkuryje, butinybė šviesti liaudį, išsaugoti arhajišką, didvyrišką istorijos sampratą. Petrui Jonušui antrina knygyno „Eureka“ direktorius Gediminas Baranauskas: „Brangiausia mūsų parduodama knyga – 37 litai, o pelnas nei kyla, nei leidžiasi, bet dalyvavom ir dalyvausim“.

Tokie  komercijos galiūnai kaip ,,Obuolys“, kurių mokestis vien už vietą viršija šešis tūkstančius, gali didžiuotis puikia apyvarta. Knygų mugei pateikę ne itin platų, populiariojo žanro naujausią asortimentą ir 59 litų knygos kainą nustatę kaip didžiausią, laimėjo kovą: tradicija prieš pelną 1:2. Į perkamiausių knygų gretas pateko tokios knygos kaip ,,Neregėta Lietuva“ (99Lt.), „Steve Jobs“ (59Lt), „Didžiosios žmonijos paslaptys“ (89Lt).

Apklausus  penkiasdešimt 15-19 metų žmonių, galima daryti išvadą, kad knygų mugės metu kiekvienas jų vidutiniškai išleido po 40 litų.

Renginio metu išgerta ne viena dešimtis litrų kavos. ,,Praeitais pirko daugiau, bet šiais metais žmonės perka brangiausią kavą“, – kalbėjo „Vero cafe“ baristos.

Dailininkas, karikatūrininkas Zenonas Tarakevičius, savo kūrybinį darbą pradėjęs 1982 metais, knygų mugę vadina sustingusia rutina ir linkčioja galvą, pakartojęs  filosofo Jose Ortega y Gasset mintį: „Jei menas – jausmų žaidimas, tada aukščiausia jo forma – melodrama, feljetonas ir pornografinis romanas, o dar aukščiau šito – kutulys ir alkoholis“.

Nemėgsti – neik

Penktą valandą uždarymui pradėjus vaikščioti po parodų rūmų sales, žmonės šnabždėjosi jam už nugaros. Vieni gyrė, kiti keikė, tačiau abejingų neliko. Nenorėdami, kad  dienos būtų  kaip žydų tapytojo Felix Nussbaum pasmerktųjų paveikslai, tačiau negalėdami susitaikyti su brangiomis knygų, kavos kainomis  susiraskite įvairių kitų alternatyvų, kaip antai, biblioteka ir termosas karštos arbatos, virtualios skaityklos, malonūs, besidalinantys, besikeičiantys žmonės.

Iki kitų savęs pradėjimo erų knygose.

Patalpinta: Rašiniai