Pokalbis su knyga trunka neilgai, vos penkiolika minučių, tačiau atsisveikindamas ne vienas skaitytojas sakė: „Aš dar sugrįšiu!“. Taigi ir Jūs prieikite arčiau, nebijokite, gyvosios knygos nori papasakoti Jums savo istoriją…

Kaip ir kam prabyla knygos?

Tryliktosios tarptautinės Vilniaus Knygų mugės metu „Gyvojoje bibliotekoje“ skaitytojai galėjo kalbėtis, bendrauti ir net susidraugauti su šiomis knygomis: „Feministė“, „Anarchistė“, „Lenkė“, „Žmogus, turintis judėjimo negalią“, „Žmogus, turintis klausos negalią“, „Žmogus, turintis regėjimo negalią“, „Žydas“, „Autistas“, „Juodaodis“, „Buvęs kalinys“ ir kitomis.

Išvardintos knygos – tai žmonės, neretai susiduriantys su išankstinėmis mūsų nuomonėmis, stereotipais, o kartais gal ir pašaipomis… Neįprastas knygų istorijas išgirsta tie, kuriems iš tiesų rūpi, kaip gyvena kitokie žmonės, apie ką jie mąsto, dėl ko džiaugiasi, šypsosi ar liūdi ir verkia.

Projekto koordinatorė Lina Vosyliūtė sakė, kad „Gyvoji biblioteka“ išlaisvina vidines baimes ir siaurus įsitikinimus, susijusius su socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių atstovais: „Gyvoji biblioteka – tai galimybė susitikti žmones, su kuriais kalbėtis akis į akį dar neteko. Geriau vieną kartą ateiti pačiam ir pasikalbėti su žmogumi nei šimtą kartų apie jį išgirsti iš kitų“. Kalbančiomis knygomis mugės metu labiausiai domėjosi jaunimas, vyresnieji išliko konservatyvesni – jiems reikėjo ilgiau pamąstyti, nuraminti jaudulį ir pasiryžti žengti pro „Gyvosios bibliotekos“ duris.

Esu knyga, nes matau, kad esu reikalinga

Ar fiziškai sveikas žmogus yra lygesnis už negalintį judėti? Tokį klausimą iškėliau sau kalbėdama su judėti negalinčia mergina. Nors kojos prikaustytos invalido vežimėlyje, akys ir šypsena išduoda, kaip žmogui gera gyventi ir kaip reikia draugiškumo, abipusio žmogiško ryšio.

Inga „Gyvojoje bibliotekoje“ dalyvauja dvejus metus. Per prabėgusį laiką susibičiuliavo ne tik su kitomis knygomis, bet ir surado draugų tarp bibliotekoje besilankančių žmonių.

„Esu čia visų pirma todėl, kad mėgstu bendrauti, būti tarp žmonių. Antra, matau, jog esu reikalinga. Kai kurie žmonės turi susikūrę labai keistą įvaizdį apie atrodančius ar besielgiančius kitaip nei jie. Būna, bibliotekos lankytojas ateina su manimi pasikalbėti, bet kalbinu aš, nes žmogus baiminasi, nedrįsta bendrauti. Tačiau baimė ore tvyro tik kurį laiką. Dažniausiai pokalbio metu ledai pralūžta, o atsisveikindami kai kurie net apsikabina ir, žiūrėk, po kurio laiko pabendrauti ateina dar sykį“, – prisiminimais apie dalyvavimą „Gyvojoje bibliotekoje“ dalijosi Inga.

Projekto koordinatorė L. Vosyliūtė minėjo, jog knygas surasti nelengva. Būna atvejų, kai bibliotekoje apsilankęs skaitytojas pats pasisiūlo būti knyga. Kitos knygos atrandamos padedant įvairioms organizacijoms. Tačiau anaiptol ne kiekvienas norintis gali būti gyvąja knyga.  „Kiekviena knyga dalyvauja specialiuose mokymuose, kurių metu ji ir mes galime įsitikinti, ar žmogus pasirengęs papasakoti kitiems savo istoriją.“, – sakė L. Vosyliūtė.

Skaitytojų akimis

Vos „Gyvajai bibliotekai“ atvėrus duris, šalimais išsirikiavo būrelis smalsuolių. Jaunuoliai puolė vartyti bibliotekos katalogus, vyresnieji smalsiai klausinėjo bibliotekininkų, kas tai per projektas, kaip jis veikia.

Iškart po susitikimo su autistu kalbintas Olegas pripažino, kad vizitas Gyvojoje bibliotekoje jam pirmasis. „Apie autizmą kalbėjausi su žmogumi, kuris serga šia liga. Manau, ateiti į „Gyvąją biblioteką“ svarbu tiems, kurie nori patys suprasti, išgirsti, paklausti ir gauti atsakymą į ne visada patogius klausimus.“

Lankytoja Aušra pripažino iš pradžių pamaniusi, kad ši novatoriška biblioteka – tai šou, spektaklis, už kurį galbūt net mokami pinigai: „Tik pokalbio metu pavyko išsiaiškinti, koks tai projektas, kas yra kalbančios knygos, kad viskas – tikra. Kalbėjausi su lesbiete ir pirmosios pokalbio minutės buvo įtemtos, negalėjau nuslėpti savo stereotipų apie homoseksualus. Nežinau, ar po pokalbio mano nuomonė pasikeitė, tačiau atsisveikindama su gyvąja knyga tyliai mąsčiau, jog kiekvienas turime teisę rinktis.“

„Gyvosios bibliotekos“ organizatoriai tikisi, kad šis projektas ilgainiui taps knygų mugės tradicija, o per penkerius metus susibūręs skaitytojų ratas galės vis dažniau pasimatyti su jau pamėgtomis knygomis.