Dviračių muziejus – ne apdulkėjusių daiktų sandėlis

Į Lietuvos rekordų knygą įrašytas H. Sutkaus mini dviratis. Autoriaus nuotr.

Šiauliuose įsikūręs vienintelis Lietuvoje ir Baltijos šalyse Dviračių muziejus turi kuo nustebinti lankytoją, o tarp gausybės ratų, pedalų ir grandinių tikrai galima rasti ką nors įdomaus, net ir nebūnant velomanu. 1980 metais įkurtas muziejus glaudžiai bendradarbiauja su gamykla „Baltic vairas“ ir pristato unikalius, su Lietuvos istorija susijusius eksponatus. Tarp jų yra ir į Lietuvos rekordų knygą įrašytų dviračių.

Plačiau apie muziejų ir jo veiklą sutiko papasakoti muziejininkas Algirdas Zaukas, čia dirbantis jau septynioliktus metus. A. Zaukas sakė, kad pradžioje muziejus buvo įkurtas gamykloje, tačiau dėl jo populiarumo 1985–aisias perkeltas į didesnias patalpas. Šiauliai ne veltui buvo užsitarnavę „dviračių miesto“ vardą.

Muziejininkas A. Zaukas greta eksponato

Seniausias eksponatas yra XIX amžiaus pabaigos dviratis, pagamintas Žagarėje. „Deja, meistras nėra žinomas, tačiau jo darbas iš medžio ir geležies yra vienas vertingiausių muziejaus eksponatų“, – pasakojo muziejininkas. Taip pat ilgą ir įdomią istorija turi kitas dviratis, pagamintas kalvio Kazimiero Šopio 1914 metais Pakruojo rajone. Jį „Aušros“ muziejus gavo 1927-aisiais, o per Antrą Pasaulinį karą pastarasis gerokai nukentėjo. Per miesto bombardavimą 1944 metais sunaikinta trečdalis visų muziejaus eksponatų. Nukentėjo ir šis dviratis, tačiau meistrų pagalba buvo rekonstruotas ir prikeltas naujam gyvenimui.

Seniausi Dviračių muziejaus eksponatai.

A. Zaukas atskleidė, kad kuriamas naujas stendas, pavadinimu „Dviračių sportas Lietuvoje“. „Muziejus palaiko glaudžius ryšius su žymiais Lietuvos dviratininkais. Čia yra numatytas plotas, kuriame bus rodomi su S. Krupeckaite susiję eksponatai“, – kalbėjo A. Zaukas. Muziejininkas taip pat papasakojo apie itin retą sporto šaką pasaulyje – velobolą. Vienoje komandoje rungtyniauja du žaidėjai ir vartininkas, visi sėdintys ant dviračių. Jų tikslas – įmušti kuo daugiau įvarčių į priešininkų vartus. Šiai sporto šakai gaminami specialūs dviračiai. Tokiais pačiais važinėja ir cirko akrobatai.

Nusileidus į antrą aukštą, vienoje įdomiausių muziejaus skilčių padvelkia kelionių dvasia. Čia rodomi dviračiai, kuriuos žymūs Lietuvos keliautojai mynė savo kelionėse. Galima apžiūrėti Liudo Alseikos dviratį, su kuriuo jis 1960 metais leidosi į žygį „Klaipėda–Vladivostokas“. Pats L. Alseika žygio metu pateko į avariją netoli Maskvos ir tragiškai žuvo, tačiau kiti žygeiviai per pusę metų pasiekė kelionės tikslą.

Dviratis, kuriuo L. Alseika keliavo į Vladivostoką. Autoriaus nuotr.

Kitas įdomus eksponatas – keliautojo Sigito Skučo dviratis, kuriuo jis važiavo Didžiajame tūkstantmečio žygyje aplink pasaulį 1998–1999 metais. S. Skučas vadovavo šiai ekspedicijai, kurios metu buvo nuvažiuota per dvidešimt keturis tūkstančius kilometrų penkiuose žemynuose. Šalia dviračio galima apžiūrėti kelioninius krepšius, įvairių šalių monetas ir visa tai tam, kad lankytojas galėtų patirti kelionės dvasią.

S. Skučo dviratis, su kuriuo keliautojas apvažiavo aplink pasaulį. Autoriaus nuotr.

Muziejus taip pat turi ir liūdnai pagarsėjusios Vilniaus „oranžinio dviračio“ akcijos eksponatus. „Darbo ir pinigų įdėta tikrai daug, tačiau tinkamai neapgalvota nuomos problema, kas ir sužlugdė akciją per savaitę“, – pasakoja A. Zaukas, – Dar nepasiekėme Olandijos ar Belgijos lygio, todėl visada šią ekspoziciją darbuotojai palydi su šypsena“. Iš viso buvo užsakyta 1000 dviračių. Gamykla „Baltic vairas“ vėlavo pristatyti 100 dviračių, o kai tai padarė, kiti jau buvo dingę. Likusieji buvo perdažyti rožine spalva, tačiau planuota „rožinio dviračio“ akcija užstrigo, o dviračiai tebeguli įvairiose institucijose.

Išskirtinėje vietoje, ant lentynos guli maži dviračių modeliai. Tai šiauliečio Henriko Sutkaus laisvalaikiu sukonstruoti juvelyriškai tikslūs, kelių centimetrų dydžio modeliai, įtraukti į Lietuvos rekordų knygą.

Muziejuje galima rasti įvairių laikotarpių dviračių, kurių kiekvienas turi savo istoriją ir numintą kelią. Kai kurie eksponatai siekia tarpukario laikus, kiti „vyturėliai“, „ventos“, „dubysos“ ar „rambynai“ riedėjo sovietmečio gatvėmis. Taip pat yra ir naujų, po Nepriklausomybės atgavimo pagamintų dviračių. Vienas jų – penkimilijoninis gamyklos „Baltic vairas“ pagamintas dviratis. Muziejus planuoja įkurti edukacinę erdvę, kuri skatintų jaunimą važinėti dviračiais ir laukia lankytojų.

Patalpinta: Rašiniai