„META-NET“ tinklas

Lietuvių kalbos institutas (LKI) išleido „META–NET“ Europos kalbų baltųjų knygų seriją „Languages in the European information society“, kurioje analizuojama 30 kalbų, tarp jų ir lietuvių, socialinė, ekonominė bei techninė būklė. Remdamasis knygoje pateiktais duomenimis, savo tyrimą atliko „META-NET“ projekto vadovas, lietuvių kilmės vokietis, Hansas Uszhoreitas (vok. Hans Uszkoreit), kuris suskirstė pasaulio kalbas į 4 stadijas. 1-oji stadija yra ideali, jai nepriklauso jokia pasaulio kalba,  2-ajai priklauso anglų kalba, o lietuvių galime aptikti tik 4-oje. Tai reiškia, jog lietuvių kalba yra dar tik pradinėje besivystančioje stadijoje. Tiek kalbant apie kalbos išteklius, tiek apie teksto analizę, tiek apie mašininį vertinimą. Į „META-NET“ įeina keli projektai, tarp jų yra ir „META-SHARE“ – kalbos įrankių ir internetinių paslaugų ištekliai, duomenys, kuriais jau susidomėjo ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Internetas – kalbos išsaugojimas

Paskaitoje dr. E. J. Zabarskaitė pasakojo apie virtualųjį asistentą „Siri“, kuris bendrauja tik anglų kalba: „Jei jo paklausi, ar tu mane myli? Jis iš enciklopedijos suranda paaiškinimą, kas tai yra meilė ir tau apie ją papasakoja“. Tad internetinės programos nėra pažengusios tiek, kad galėtų pakeisti žmogų. Daugiausia dėmesio buvo skiriama tinkamoms technologijoms, kurios užtikrintų kalbų vartojimo plėtrą bei sklaidą rytdienos Europoje. Anot Lietuvių kalbos instituto direktorės, tik kalba atsiradusi internete išgyvena ir vis atsinaujina. Tinkamos technologijos kalbą išsaugo, nes jų pagalba galima automatizuoti vertimą, informacijos kūrimą bei žinių tvarkymą visomis Europos kalbomis. Projekto pristatymas buvo pradėtas minint Johano Gutenbergo išrastą spausdinimo mašiną, kuri lėmė svarbius proveržius komunikacijos srityje, darė įtaką žiniasklaidos atsiradimui. Tačiau nors ir išradimas palengvino informacijos keitimąsi,  kai kurios kalbos išnyko. Kaip pavyzdys buvo pateikta dalmatų kalba, kuri priklauso romanų kalbos grupei. „National Geographic“ duomenys patvirtina, jog kalbos nyksta. Žinoma, tai daugiausia genčių kalbos, kurios neturi rašto. Lietuvoje taip pat pastebimas karaimų kalbos išnykimo apraiškos.

Reikalinga strategija

Buvo pakviestas dalyvauti ir šia tema pasisakyti Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas, kuris buvo sunerimęs dėl interneto programų situacijos: „Kuo daugiau žinai, tuo baisiau darosi“. Europos Parlamento narys kalbėjo apie tai, jog „Google“, nemokama internetinė kalbos vertimo paslauga, yra vertimo mašina, spėlionės, nes dažnai išversto sakinio prasmės nesuprantame, nėra jokios gramatikos, skyrybos. Taip pat teigė, jog verslas neišspręs problemų, nors jis yra reikalingas, bet svarbiausia reikia valstybinės strategijos – ką padaryti ir kokiomis priemonėmis: „Jei nebus strategijos, nebus nieko“. Anot A. Saudargo, žmonės gali nusipirkti naujus kompiuterius, „Windows“ sistemą, tačiau ne programas, nes jos dažnai būna pasenusios ir netinkamos. Programos turėtų būti prižiūrimos ir atrinktos išmanančių specialistų, pavyzdžiui, Lietuvių kalbos komisijos.

Naujažodžių duomenų bazės

Dr. R. Miliūnaitė buvo kiek pozityviau nusiteikusi: „Nėra viskas beviltiška, šį bei tą esame padarę“. Kalbininkė daugiausia dėmesio skyrė naujažodžiams. Naujažodžiai – tai tam tikro laikotarpio naujai kalboje atsiradę žodžiai. Vieni yra laikini, situaciniai, o kiti ilgainiui prigyja kalboje. Buvo pateikti tokių naujažodžių pavyzdžiai, kurie visiems labai gerai žinomi: „feisbukas“ – „veidaknygė“, „snukiaknygė“ ir „Dviračio žiniose“ pavartotas „bratkabukas“. Naujažodžiai gali suteikti naują reikšmę tiems patiems žodžiams – pavyzdžiui, runkelio apibūdinimą internete rastume kaip šakniavaisio, bet žurnalistas A.Užkalnis tokiu žodžiu apibūdina savimi patenkintus tamsuolius ir t.t. Taip pat gali būti sukuriami naujadarai – „dvirtakis“ (dviračių takas), „bliuziasriubė“ ( „Bliuzo naktyse“ verdama sriuba). Naujažodžių duomenų bazės yra skirtos plėsti skaitmeninius išteklius, sukurti duomenų bazę, ją panaudoti naujiems leksikografijos darbams ir kompiuteriniams įrankiams. Šie lietuvių kalbos duomenys yra sukurti pradedant nuo nulio ir dar nėra plačiai reklamuojami bei žinomi, bet to tikimasi ateityje.

Taigi „META-NORD“ projekto tikslai yra išsaugoti lietuvių kalbą 21-ame skaitmeniniame amžiuje ir stengtis, jog ji užimtų tokią pačią vietą pasaulyje, kaip ir kitos kalbos. Šiam tikslui pasitelkiamos naujausios ir tinkamiausios technologijos, kurios užtikrintų kalbos gyvavimą ir sklaidą internete. Šis projektas bus vykdomas iki 2013 metų – sausio.