Ar gali revoliucijos pakeisti Rusiją?

Diskusijos dalyviai – Marius Laurinavičius, doc. dr. Vladas Sirutavičius, doc. dr. Natalija Arlauskaitė, Vytis Jurkonis, dr. Vilius Ivanauskas. Autorės nuotr.
,,Rusija po revoliucijos“ – tarp pokyčių ir stagnacijos?“ šis klausimas buvo užduotas Vilniaus universitete Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto organizuotoje diskusijoje.

Nuomonėmis apie pastarųjų mėnesių įvykius Rusijoje dalinosi: Marius Laurinavičius – politikos apžvalgininkas, „Lietuvos ryto” vyr. redaktoriaus pavaduotojas ir užsienio naujienų redaktorius, Lietuvos istorijos instituto tyrėjas dr. Česlovas Laurinavičius, TSPMI docentas dr. Vladas Sirutavičius, TSPMI docentė dr. Natalija Arlauskaitė, Vytis Jurkonis ir dr. Vilius Ivanauskas („Rytų Europos studijų centras”). Diskusijos metu dalyviai kalbėjosi apie tai, kokių vilčių suteiks paūmėjęs socialinis aktyvizmas, ar gali atsirasti kitokia politinė opozicija Rusijoje.

Protestai ir rinkimai Rusijoje

Vlado Sirutavičiaus nuomone, net ir tokia protesto akcija, kurioje dalyvauja 100 tūkst. žmonių, Maskvoje nieko nereiškia. „Beje, tai nebuvo netikėta“, – sakė V. Sirutavičius. Viena Rusijos institucijų jau spalio mėnesį prognozavo tokius procesus ir galima įtarti, jog kažkuri režimo dalis to ir siekė. V. Sirutavičius teigė, kad iki vasaros galo nesitikėjęs, jog Vladimiras Putinas kandidatuos: ,,Maniau, jog Putinas paliks Medvedevą, tačiau, panašu, jog Putinas suprato, kad  Medvedevas yra per silpnas ir neišlaikys šalies“.

Lietuvos istorijos instituto tyrėjas pabrėžė, jog dūmos rinkimai buvo akivaizdžiai suklastoti: ,,Putinui pripaišyta apie 10 proc., tačiau niekas nesitikėjo, kad V. Putinas galėtų nelaimėti“. Tuo tarpu, Viliaus Ivanausko teigimu, Rusijoje nebuvo daug ekspertų, kurie būtų prognozavę, jog protesto banga bus tokia didelė: ,,Jie nesitikėjo, jog bus toks didžiulis entuziazmas“. „Nė viena Kremliaus struktūra nebuvo pasiruošusi toms protesto bangoms, būtent todėl Kremliaus valdžia leido jam vykti“, – pažymėjo V. Ivanauskas. Anot Viliaus Ivanausko, vienas pagrindinių klausimų: ar protestai apskritai turės potencialą augti ir kokias pasėkmes tai turės Rusijai.

Susirinkusieji viešoje diskusijoje apie pastarųjų mėnesių įvykius Rusijoje. Autorės nuotr.

Kas tie žmonės, kurie protestavo?

   Vyčio Jurkonio teigimu, šis protestas yra kartų kaitos procesas: ,,Protestavo žmonės, kurie suvokia, jog yra nepalankūs Kremliui, tai karta, kuri buvo nemačiusi komunizmo“. Tai žmonės, kurių V. Putinas ir jo valdymo režimas netenkina. Priešingos nuomonės laikėsi Natalija Arlauskaitė, kuri teigė, jog klaidinga yra manyti, jog tai jaunų žmonių protestas. Pasak jos, apklausų rezultatai rodo: ,,Tai nebuvo protestas  prieš Putiną ir valdžią, procesas sudėtingesnis, tai buvo mitingas už teisingumą ir teisę“. N. Arlauskaitei pritarė ir Marius Laurinavičius: ,,Socialiniuose protestuose teisingumo naratyvas yra labai dažnas“. Jo manymu, socialiniai protestai demokratinėje visuomenėje yra civilizuotos valstybės išraiška.

12 metų matome Putiną: koks jis politikas?

Susitikimo moderatorė Dovilė Jakniūnaitė, prisiminusi Mašos Gessen knygą ,,Žmogus be veido‘‘, klausė pašnekovų ar išrinktasis Rusijos prezidentas tikrai yra žmogus be veido ir ką jie mano apie jo valdymą. Vlado Sirutavičiaus įsitikinimu, V. Putinas keičia Rusiją: ,,Putinas yra kietas realistas“. Anot Viliaus Ivanausko, V. Putinas ir Kremlius sąmoningai piešia vaizdą, jog kova vyko tarp kairiųjų: ,,Sąmoningai formuojama, jei ne Putinas, ateis komunistai“. Vyčio Jurkonio teigimu, režimas konstruoja dalykus taip, kaip valdžiai patogiau, jis bandė sukurti dešiniųjų pusę, tačiau to padaryti nepavyko. ,,Dešiniųjų rektoriatas yra per silpnas“. „Putinas nors ir yra režimo simbolis, bet toli gražu jo ir D. Medvedevo tandemas nėra režimas“, – sakė V. Jurkonis.

 Taigi ko galime tikėtis 2018 metais? Tikriausiai Rusija išliks toje pačioje padėtyje. Klausimas: ar to protesto organizacinės grupės sugebės ką nors pakeisti?

Patalpinta: Lietuvoje, Naujienos