O debesys ironiški. Neleisk man, Dieve, laidoti draugų.

Tačiau visi šie raštai nėra pajėgūs suskaičiuoti, kiek mes iš tikrųjų žinome.

Neduok man, Dieve, laidoti draugų. Kaip cigaretė gęsta mano mintys. Garbę mano, kurią matuoju lietpalčiu.

Šie visi tekstai negali parodyti net tai, kiek mes mokame jausti.

Vynuogių tamsios kekės krenta į persikų pūką, juk viskas žemėje praeina.

Tarptautinėje knygų mugėje susirinkome pasiklausyti saksofono, klavišinių, kontraboso, perkusijos ir poezijos.

Būtinybė, kuri verčia kaskart iš lovos ir liepia eiti.

Vieni teigia, jog knygų mugė tampa mados reikalu.

Už tavo žurnalistines banalybes bus atleista.

Tačiau normalu, jog tokios abejonės gali kilti kiekvienam.

Terore, tu esi teroras.

Kiekvieno asmeninis pasirinkimas dalyvauti ar ne.

Terore, tu esi smegenys, vedančios didįjį stebuklą skerdyklon.

Palaikyti idėją vardan mados ar tradicijos.

Terore, tu esi žemė, vedanti, rudens lapus skerdyklon.

Džiazas ir poezija: Kęstučio Vaiginio kvartetas ir Rolandas Rastauskas.

Terore, tu esu varžovas, vedantis mano fotografiją skerdyklon.

Eilės Česlovo Milošo, Bruno K. Öijerio ir RoRos.

Velnias parašė man laišką.

Nuotraukos ir video Aurelijos Maknytės.

Kaip man trūko tavęs, kaip man trūko tavęs, kaip man trūko tavęs…