„Sklepe nieko blogo nevyksta“
Tokiais žodžiais Lauryno Katkaus esė rinktinę „Sklepas ir kitos esė“ apibūdino filosofas, VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius dr. Kęstas Kirtiklis.
Laurynas Katkus – žymus Lietuvos poetas, vertėjas, eseistas, esė rašantis ir vokiečių kalba. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o Leipcigo universitete – vokiečių ir lyginamąją literatūras. Leipcigo universiteto leidykla finansuoja savo stipendininkų knygų leidimą, todėl esė rinktinė „Sklepas ir kitos esė“ pirmą kartą buvo išleista buvusioje Vakarų Vokietijoje. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje 2011 metų spalį išleista knyga – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) literatūrologų vertinimo komisijos sprendimu yra vienas kūrybiškiausių praėjusių metų lietuvių leidinių.
Literatūrologijos daktaras Rimantas Kmita, knygos pristatyme tapęs žurnalistu ir uždavinėjęs klausimus kitiems svečiams – lietuvių literatūros ir tautosakos instituto daktarei Laurai Laurušaitei ir Vilniaus universiteto filosofijos dr. Kęstui Kirtikliui – apie L. Katkų ir jo kūrybą, išdėstė ir savo nuomonę: „Laurynas yra tikra Renesanso asmenybė, kuris savo antropocentristiniais kūriniais puikiai perteikia postkomunistinę dvasią“.
Pristatymo metu autorius skaitė dvi ištraukas iš naujausios esė rinktinės „Sklepas ir kitos esė“ – „Maskvos koldūnai“ ir „Sklepas“, kuriose atsispindi rašytojo išgyvenimai, požiūris į socializmo paveiktą visuomenę, tačiau emocijos kūrinių neužvaldo – svarbiausia išlieka mintis ir apmąstymai, kurie žurnalistinio pobūdžio L. Katkaus esė yra dažnai sutinkami. „Komunizmas autoriaus nepadarė pažeidžiamu, priešingai – padėjo sukaupti motyvacijos kūrybai“,- L. Laurušaitė tokia fraze apibūdino itin glaudų knygos ir komunistinės santvarkos santykį. Literatūrologė racionaliai L. Katkaus pozicijai sudarė kontrastą – jo bendraamžis latvių rašytojas ir žurnalistas Pauls Bankovskis savo esė knygoje „Mokykla“ deklaruoja neapykantą ne tik socializmui, bet ir visam jo paveiktam pasauliui.
Kiekviena knygos esė atspindi pogrindines Sąjūdžio idėjas ir priverčia susimąstyti ne tik žmones, patyrusius priespaudą, bet ir jaunuosius skaitytojus, į kuriuos Laurynas Katkus, norėdamas perteikti tikrovišką sovietmečio vaizdą, kreipiasi groteskiškais pasisakymais ir asmenine patirtimi.