Užmegzkime dialogą
„Mes esame pakliuvę į bėdą, kuri vadinama komunikacija“ prieš dešimtmetį parašė Ajovos profesorius, kultūrologas Johnas Durhamas Petersas. Jam antriname ir mes, į šią bėdą gerą pusmetį pakliuvę leidinio autoriai. Tenka konstatuoti, kad atsivertę mūsų žurnalą, į šią bėdą pakliuvote ir Jūs. Daug aprėpianti, sunkiai apibrėžiama, problematiška – tokia yra šio žurnalo numerio tema – komunikacija. Gvildenama visais istoriniais laikotarpiais, ji kelia vis naujų klausimų ir prikausto kiekvienos naujos kartos dėmesį, mūsų – taip pat. Ši tema ypač aktuali nūdienos Lietuvoje, pastaruoju metu vis aktyviau vykstančių diskusijų dėl komunikacijos ir informacijos mokslų kontekste. Kaip ir pati komunikacija, šie mokslai turi labai plačią raišką, apima ir derina tarpusavyje ne vieną sritį ir daug šakų. Šiandien komunikacijos ir informacijos mokslai priverstinai balansuoja rizikingoje humanitarinių ir socialinių mokslų sankirtoje. Skaidomi ir fragmentuojami, jie pakliūva į bėdą ne savo valia. Akivaizdu, kad iš prigimties tarpdiscipliniški mokslai turi būti sutelkti į atskirą, nuo nieko nepriklausomą kryptį. Išsikapstyti iš bėdos jiems būtų galima įgijus savarankišką komunikacijos ir informacijos mokslų statusą. Tuomet būtų sukurta nauja erdvė atsirandančioms šios mokslo krypties šakoms.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkai siekia atkreipti visos akademinės bendruomenės dėmesį į komunikacijos ir informacijos mokslų skirstyme iškilusią problemą. Jie išsako savo kritiką dėl šiuo metu Lietuvos Mokslo Tarybos rengiamo mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacijos projekto, siūlydami jo pataisas. Atviru dialogu siekiama iškovoti savarankiško originalių, ilgą mokslinę tradiciją turinčių komunikacijos ir informacijos mokslų statuso pripažinimą ar bent prieiti kompromisą…
To netiesiogiai siekėme ir mes – žurnalo autoriai – drąsiai nagrinėję opias ir kontraversiškas plataus komunikacijos ir informacijos mokslų lauko temas nuo A(rchyvistikos) iki Ž(urnalistikos). Ieškojome atsakymo į amžiną klausimą, kas yra komunikacija, bandėme įminti paslaptingųjų medijų mįslę. Kruopščiais potėpiais nutapėmė šiuolaikinio bibliotekininko portretą ir kritiškai pažvelgėme į atminties išsaugojimo institucijų veiklą. Gilindamiesi į naują studijų programą, stengėmės atrasti kūrybos ir komunikacijos sąlyčio taškus. Dairėmės, kur dingo Universiteto leidykla, gaudėme „StartFM“ radijo bangas ir autorių teisių pažeidėjus. Sukūrėme ir keletą autoportretų – objektyviai atskleidėme žurnalisto darbo realijas. Per pusę metų trukusias komunikacijos bėdos sprendimų paieškas, kiekvienas plėtėme savo matymo lauką, kaupėme žinias ir patirtį, mokėmės klausyti. Visa tai stengėmės perteikti tekstuose, per kuriuos tikimės su Jumis, mieli skaitytojai, užmegzti turiningą dialogą.
Redakcijos vardu žodį ištarusios
Evelina Kazakevičiūtė ir Olga Lukšys
Spauskite nuorodą ir skaitykite tiesiog naršyklėje arba parsisiųskite PDF čia.
