Nuo žemės kilsim į kosmosą

Kaip studentas, pirmiausia norėčiau akcentuoti investicijas į Lietuvos švietimą ir mokslo parkų kūrimąsį. Kai kalbame apie tai, kokia nuostabi Lietuvos perspektyva laukia kaip aukštųjų technologijų šalies, pamirštame tik vieną – susitelkti. Seniai aišku, kad nepralenksime pasaulio pramonės gigančių Vokietijos, JAV ar kitų šalių, nes neturime išteklių, o ir atsiliekame laike. Dar 2010-aisiais metais kuriant Lietuvos viziją 2030-iesiems, atstovaudamas Lietuvos moksleivių nuomonę, pranešime Vyriausybei akcentavau pagrindines, mano manymu, Lietuvos ūkio kyptis – žemės ūkį bei aukštąsias technologijas. Idealiausias variantas, kai šios sritys gali veikti drauge. Kinijoje, kaip ir Lietuvoje, žemės ūkis turi gilias tradicijas.

Investuodami į aukštųjų technologijų, skirtų žemės ūkio optimizacijai (kaip mažesniame plote išauginti daugiau produkto, kaip greičiau nurinkti derlių, kaip ruoštis ateinantiems ūkio sezonams), kūrimą Lietuvoje, Kinija išloštų – tai, ką sukursime mes, ji galės plačiai pritaikyti (juolab, jog Kinija iki 2050-ųjų tikisi baigti savo „keturių modernizacijų“ programą, tarp kurių ir mokslas bei žemės ūkis). Pritaikysime ir mes. Tai ypač svarbu, kai kalbame apie žaliąsias idėjas bei ekologiją, kadangi Kinija pasižadėjo mažinti taršą.

Kalbėdami apie technologijas, galime bendradarbiauti ne vien tik žemiškose srityse. Štai Lietuva turi ganėtinai stiprią intelektinę bazę kosmoso technologijų kūrime – juk Lietuva apie kosmosą galvojo dar XVII-ajame amžiuje. Nors vis ir gręžiamės į Vakarus, į Europos kosmoso agentūrą, nereikėtų pamiršti ir Kinijos.

Tarsi įprasta, jog stipriosios pasaulio šalys turi interesų ne tik žemėje, bet ir kosmose. Ir jų, akivaizdu, turės ateityje, kadangi visai neseniai mėnulyje buvo aptikti milžiniški titano klodai, nekalbant jau apie populiarėjantį kosmoso turizmą. Anot matematiko Sauliaus Lapienio, Lietuva yra pasirengusi gaminti programinę įrangą, daviklius, naujas medžiagas, robotiką, lazerius, biotechnologijas, reikalingas kelionėms į kosmosą. Kinija, kaip viena iš stipriųjų šalių, manau, turėtų būti suinteresuota, kad Lietuva, kaip strateginė partnerė, gamintų technologijas, reikalingas kosmoso industrijai. Bendradarbiavimo rezultatas – kur kas finansiškai stipresnė lietuvių mokslinė bazė, pasitikėjimo savo šalimi pagyvėjimas visuomenėje, galbūt protų grįžimas tėvynėn, pridėtinės vertės kūrimas. Kinija, savo ruožtu, išloštų kokybiškas ir inovatyvias technologijas.

Turizmas – greitas, patogus, naudingas

Kad jau užsiminiau apie turizmą, tęsiu šią mintį. Lietuvos stendą „Expo 2010“ Šanchajuje peržiūrėjo tūkstančiai žmonių. Bet tai, viso labo, pirmasis žingsnis siekiant populiarinti Lietuvos vardą kaip nepriklausomos ir įdomios šalies Kinijoje, iš kurios turistų srautai galėtų būti kur kas didesni. Mano supratimu, tai politinių diskusijų dėl bevizio rėžimo, tiesioginių ar bent jau patogesnių skrydžių klausimas.

Teko stebėti 5 mėnesių procesą, kol Kinijos studentas gavo verslo vizą ir įgavo teisę legaliai atvykti į Lietuvą stažuotis. Stebint pasaulinės studentų organizacijos tendencijas, į Lietuvą stažuotis norėtų atvykti nemažai Kinijos studentų. Kodėl tuo nepasinaudojus? Juk tai ne šiaip sau kelionės, o dviejų šalių atstovų tarptautinė patirtis, kuri prisideda ir prie bendro šalies intelektualinio-kultūrinio kapitalo. Maža to, tai vis platesniuose bendruomenių ratuose leistų sklisti atitinkančioms realybę mintims apie šalių gyvenimą.

Padėkime užtikrinti ramybę regione

Lietuva, kaip pilnateisė Europos Sąjungos narė, prieš dvidešimtmetį išpažinusi demokratines idėjas ir aktyviai įsijungusi į tarptautinę bendruomenę, gali padėti šalims gerinti tarpusavio santykius, ką jau ne kartą yra dariusi ir daro toliau. Žinia, jog tarp Norvegijos ir Kinijos nutrūko politinis dialogas dėl Nobelio taikos premijos skyrimo Kinijos disidentui Liu Xiaobo.

Nepaisant gerėjančių šalių ekonominio bendradarbiavimo rodiklių (importas bei eksportas augo), politinė ramybė itin svarbi. Nors Lietuva ir nykštukė pasaulio žemėlapyje, mano supratimu, būtina išreikšti viešą ir oficialų norą, kad šalys atkurtų taikius santykius ir sumažintų įtampą regione, nes šalių dialogo išlaikymas yra svarbus visai pasaulio bendruomenei. Šiuo savo žingsniu Lietuva pademonstruotų brandą ir pasirodytų kaip lojali abiejų konfliktuojančių pusių šalininkė.

Mokykimės ir išmokime politikos

Dažnai linkdami į Vakarus, stengiamės žaisti laukinio kapitalizmo sąlygomis. Kinija – priešingai. Ir nors naivu būtų tikėtis, jog Kinija pasuks artimiausiu metu demokratizacijos keliu, Lietuva galėtų būti viena pirmųjų valstybių, kuri pasidalytų savo patirtimi, kaip nesugriaunant valstybės pereiti nuo komunizmo link demokratijos. Kita vertus, Lietuva taip pat turėtų ko pasimokyti iš Kinijos. Pabėgus iš Sovietų Sąjungos gniaužtų, lietuviai kaip maro bijo žodžių „komunizmas“, „socializmas“.

Nesant susiformavusio aiškaus idealogijų suvokimo, Kinijos pavyzdys galėtų įkvėpti ir politinį suaktyvėjimą mūsų šalyje. Anaiptol nesakau, jog reiktų grąžinti komunizmą į Marijos žemę. Visgi „socialinio teisingumo“ sąvoka itin aktyviai sklando masinės komunikacijos diskurse, tačiau apie tai užsimenama tik abstrakčiai. Kinija mums galėtų būti pavyzdys, kaip turtinga šalis sprendžia nelygybes problemas. Galų gale, verta prisiminti garsią Deng Xiaopingo frazę: „Nesvarbu, katė juoda ar balta, svarbu, kad ji gaudo peles.“

Protestų, piketų ir mitingų skaičius Kinijoje pastaraisiais metais sparčiai išaugo (tiesa, jais piktinamasi ne dėl demokratijos trūkumo, o dėl atskirų valdžios priimamų sprendimų), o tai svarbi patirtis ir mūsų visuomenei, kaip aktyviai ir viešai reikšti savo nuomonę ir poziciją valdžios priimamais sprendimais. Konkretūs žingsniai to link – Lietuvos ir Kinijos profesinių sąjungų lyderių glaudesnis bendradarbiavimas, galbūt netgi nacionalinių transliuotojų ar kitų žiniasklaidos atstovų mainai, nuolatinio Lietuvos žurnalistų biuro, kad ir minimalaus, Kinijoje atidarymas siekiant tiksliai nušviesti ne tik socialines ar politines aktualijas, bet ir ypač svarbias mūsų šaliai verslo temas bei perspektyvas.

Judėkime ne tik krepšinio ritmu

Prisipažinsiu, esu prisiekęs krepšinio gerbėjas. Tačiau ne vien šios sporto šakos. Kinijoje plačiai paplitęs stalo tenisas – tai šaka, kurioje lietuviai taip pat yra nemažai pasiekę. Prisiminkime, jog tarpukariu Lietuvoje be krepšinio populiariausios buvo stalo teniso bei bokso sporto šakos. Nors populiarumas pastarųjų šakų ir gerokai sumažėjo, rezultatai – vis dar geri. Kaip vieną iš glaudesnio bendradarbiavimo galimybių, įžvelgiu lietuvių stalo tenisininkų lavinimąsį Kinijoje, sukurtos stalo teniso infrastruktūros pažinimą. Sporte, kaip ir versle – svarbiausia yra nugalėti. Įrodę savo kovingumą ir konkurencingumą sporte, galimas dalykas, pasieksime ir rezultatų versle, politikoje.

Sportas – svarbi aktyvaus laisvalaikio dalis. Mano supratimu, Kinijoje puikiai sprendžiamos žmonių užimtumo bei sveikatingumo problemos, ypač didžiuosiuose miestuose. Ištisi parkai, kur sukurta infrastruktūra ir tradicija, kur ne tik jauni, bet ypač senyvo amžiaus žmonės renkasi praleisti laiką drauge, aktyviai praleisti laiką yra tai, ko neišnaudojome Lietuvoje. Bendruomeniškumo jausmą esame primiršę, o ir judėti dažnai neprisiverčiame arba nerandame progos. Bendradarbiavimo rezultatas – sveikesni, aktyvesni žmonės Lietuvoje, Kinijai – malonumas, jog jų vertybės gali būti puoselėjamos ir Vakaruose.

Apibendrinant esamus ir būsimus Lietuvos bei Kinijos santykius, itin tinka dar viena garsi Deng Xiaopingo frazė: „stabilumas svarbiau už viską“. Stabilus santykių vystymasis, šalių partnerystė užtikrintų ne tik tai, jog į „Google“ paieškos sistemą įvedus „Lietuva ir Kinija“, išmestų ne tarpusavio krepšinio rungtynių analizes, bet ir konstruktyvius pasiekimus. Jei vienokia ar kitokia forma galėsiu prie jų prisidėti, būsiu patenkintas.

Susiję