Dokumentai ne tik popieriuje

Skaitmeninimo skyrius gali pasigirti modernia ir Lietuvoje itin reta technika. Izabelės Švaraitės nuotr.
Skaitmeninimo skyrius gali pasigirti modernia ir Lietuvoje itin reta technika. Izabelės Švaraitės nuotr.

Moderniai visuomenei – moderni biblioteka. Jau šešis dešimtmečius Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje veikiantis Skaitmeninimo skyrius dokumentus pateikia tenkindamas naujus informacinės visuomenės poreikius.

Trumpa skyriaus istorija

Reprografijos skyrius, dokumentus kopijavęs bei dauginęs nenaudodamas tradicinių spaudos formų, įkurtas 1951 metais. Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių biblioteka buvo pirmoji biblioteka Lietuvoje, turėjusi fotolaboratoriją, kurioje atlikti ne tik fotografavimo darbai, bet ir pradėta dokumentų kopijas talpinti kino juostose – mikrofilmuose.

Paskui skyrius plėtėsi: specialistai ėmė kopijuoti bei dauginti spaudinius, įrišinėti knygas, atlikti fotoreprodukcijos darbus, teikti kitas fotografijos paslaugas. Skyriuje buvo leidžiami įvairūs Lietuvos Mokslų Akademijos prezidiumo, mokslo institutų, bibliotekos bei vartotojų užsakomi leidiniai. Nuo 2001-ųjų dalyvaujama įvairiuose skaitmeninimo projektuose.

1979–2006 metais skyrius vadintas Leidybos skyriumi, vėliau grąžintas senasis Reprografijos pavadinimas, o šiemet pavadintas Skaitmeninimo skyriumi.

Senieji leidiniai prieinami visiems

Kad pasiektų itin retas ir istorinę reikšmę turinčias publikacijas, vartotojui tereikia turėti prieigą prie interneto. „Tyrėjams tai didelis palengvinimas“, – įsitikinusi bibliotekos mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė.

Mokslininkams, tyrinėjantiems Lietuvos raštiją, nebereikia ateiti į biblioteką – tyrinėti leidinius jie gali tiesiog savo darbo vietoje. Tai labai patogu, nes bibliotekos raštijos paveldas įdomus ir užsienio mokslininkams. Ypač periodikos archyvais domisi lenkai ir baltarusiai.

Internetinėje svetainėje patalpintus dokumentus skaityti gali kiekvienas, tačiau kopijuoti leidinius draudžiama. Dokumentus saugo Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, bet norintiems įsigyti nuosavą elektroninę publikacijos versiją už internetinėje svetainėje nurodytą mokestį Skaitmeninimo skyrius siūlo kokybiškas skaitmenines jų  kopijas.

Skyriaus vedėjas Egidijus Gotalskis pripažįsta, jog skaitmeninami ne tik bibliotekos fonduose saugomi dokumentai. Privatūs užsakymai sudaro nemažą bibliotekos gaunamų pajamų dalį.

Skaitmeninis archyvas

Internetiniame Vrublevskių bibliotekos tinklalapyje jau patalpinta daugiau nei 1400 suskaitmenintų skirtingų leidinių.

Labiausiai skaitytojus turėtų patraukti čekų iniciatyva sukurtas tarptautinis muzikinių rankraščių archyvas „Musicalia“, kuriame publikuojami skaitmeniniai Europos ankstyvosios muzikos rankraščių variantai. Šiame elektroniniame archyve galima sužinoti, kokie leidiniai saugomi Mokslų Akademijos bibliotekos fonduose ir net pasiklausyti jų įrašų.

Platesnes kultūrinio pažinimo galimybes atveria ir Pergamentų skaitmeninių vaizdų archyvas. Jame pateikiami dokumentai, kurių originalus galėjo pamatyti tik nedaugelis šalies tyrėjų. Šiuo metu internetu pasiekiamos 123 karalių privilegijos, popiežiaus bulės, istoriškai svarbių tarptautinių susitarimų ir kitų pergamente įamžintų dokumentų versijos.

Labai įdomus Atvirukų archyvas, kuriame internetinės svetainės lankytojai gali išvysti senuosius Lietuvos miestų ir miestelių peizažus, pamatyti, kaip kito jų architektūra.

Skaitmeninis archyvas taip pat talpina knygų, rankraščių ir senųjų periodinių leidinių rinkinius.

Iš popieriaus į ekraną

Skaitmeninimo procesas reikalauja nemažai vargo ir pastangų. Pirmiausia specializuoti skyriai atrenka  unikalius ir skaitytojams labiausiai reikalingus leidinius, tada restauratoriai gautą dokumentą peržiūri ir sutvarko taip, kad skaitmenintojai galėtų imtis darbo. Naujais ir moderniais skaitytuvais sukurti kompiuteriniai vaizdai sujungiami su bibliografiniais aprašais ir patalpinami elektroninėje erdvėje.

Virtualios elektroninio paveldo sistemos

2010-aisias Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių biblioteka prisijungė prie Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninio turinio kūrimo ir sklaidos tęstinumo projekto VEPS (Virtualios elektroninio paveldo sistemos), jungiančio dešimtį partnerių visoje šalyje.

Bendradarbiaudama su Lietuvos dailės muziejumi, Vilniaus universitetu, projekto iniciatore Nacionaline Martyno Mažvydo ir apskričių bibliotekomis, Lietuvos mokslų Akademijos Vrublevskių biblioteka įsipareigojo suskaitmeninti per 9000 raštijos paveldo objektų.

Skaitmeninimo skyriaus vedėjas E. Gotalskis pasakoja, kad pirmiausia buvo pasirinkta baltarusiška periodika, leista Lietuvoje, seni vienetiniai lietuviški leidiniai, saugomi tik Vrublevskių bibliotekoje, labiausiai skaitomi rankraščių archyvo Vilniaus kapitulos dokumentai. Iš viso įsipareigota į internetinę projekto svetainę „www.epaveldas.lt“  patalpinti 4125 senosios periodikos leidinius, 4520 rankraštinio fondo objektų, 55 lituanistines knygas, 115 kartografinių dokumentų, 71 ediktą bei 117 lietuviškų knygų.

VEPS projektas ne tik leido bibliotekai prisidėti prie nacionalinės raštijos paveldo apsaugos bei skaitmeninių archyvų plėtros, bet atnešė ir materialinės naudos. Už ES struktūrinių fondų lėšas suremontuotos Skaitmeninimo skyriaus patalpos, nupirkta moderniausia ir itin apgalvotai atrinkta aparatūra – du A3 formato „Buckeye“ skaitytuvai ir A0 formato skaitytuvas „Zeutschel“, skirtas kartografijos skaitmeninimui. Tokio formato skaitytuvų Lietuvoje yra vos du – kitą įsigijęs Vilniaus universitetas.

Artimiausiu metu tinklalapyje „www. epaveldas.lt“ turėtų atsirasti per 2000 Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos suskaitmenintų objektų, o iki kitų metų liepos mėnesio – visi devyni tūkstančiai.

Patalpinta: Lietuvoje, Naujienos