Biblioteka ateičiai: projektai, vizijos, idėjos

LMA Vrublevskių bibliotekos mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė. Giedrės Trapikaitės nuotr.
LMA Vrublevskių bibliotekos mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė. Giedrės Trapikaitės nuotr.

Prieš dvejus metus Švietimo ir mokslo ministerija Valstybės valdymo tobulinimo (Saulėlydžio) komisijai pateikė siūlymą perkelti senuosius Lietuvos Mokslų Akademijos (tuomet dar ne Vrublevskių) bibliotekos fondus į Vilniaus universiteto biblioteką, o naujuosius – į naujai statomą Nacionalinį atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą Saulėtekyje. Motyvas – bibliotekų tinklo optimizavimas, geresnė ir patogesnė prieiga prie saugomų dokumentų.

Mokslininkų, bibliotekų darbuotojų bendruomenėms pasipriešinus pasiūlymas nebuvo įgyvendintas, tačiau vis dėlto buvo nutarta: Mokslų Akademijos bibliotekai reikia keistis.

Apie bibliotekos planus ir numatomus pokyčius pasakoja Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos (LMAVB) mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė.

Pasak L. Kairelienės, argumentų, kodėl negalima bibliotekos fondų perkelti ir padalinti, buvo keli. Pirmiausia – paties bibliotekos įkūrėjo Tado Vrublevskio palikta valia –neišgabenti jo sukauptos bibliotekos iš Vilniaus. Kiti argumentai labiau praktiniai: biblioteka yra sukaupusi itin daug dokumentų (apie 3,8 mln. egzempliorių, pagal jų skaičių ji nusileidžia tik Nacionalinei Martyno Mažvydo ir Vilniaus universiteto bibliotekoms), jie sudaro vertingas kultūros paveldo kolekcijas, kurių negalima ardyti. Be to, per penkis dešimtmečius joje buvo sistemingai kaupiami būtent mokslo tiriamieji darbai, tad biblioteka vietinių ir užsienio skaitytojų bei partnerių akyse yra nedalomas vienetas.

Nors, kaip teigia pašnekovė, galima pasakyti, kad ir VU biblioteka tarnauja mokslui, vis dėlto jos fondai kaupti labiau edukaciniams tikslams. Patį pragmatiškiausią argumentą pateikė tuometinis bibliotekos direktorius Juozas Marcinkevičius – kelių milijonų dokumentų perkėlimo ir katalogavimo procesas būtų tikrai ilgai užtrukęs – keletą metų bibliotekos fondai skaitytojams būtų užverti.

Tačiau buvo išgirsti ir Švietimo ir mokslo ministerijos išsakyti siūlymai. Atkreiptas dėmesys į tai, kad turtinga savo dokumentais biblioteka yra gana uždara, todėl visuomenėje laikoma žinybine. Tad buvo nutarta reorganizuoti bibliotekos struktūrą ir išplėsti veiklos sritis, taikyti modernias technologijas, atverti fondus ne tik mokslininkams, bet ir studentams, vyresniųjų klasių moksleiviams, plačiajai visuomenei.

LMAVB 2010 metais parengtoje ateities vizijoje numatoma optimizuoti vidaus valdymą ir, steigiant naujus padalinius, atlikti daugiau funkcijų. Ketinama įkurti du pagrindinius centrus – Mokslinės komunikacijos ir informacijos, atliekantį daugiau įprastas bibliotekoje funkcijas, ir Raštijos tyrimų, kuriame sukauptas raštijos paveldas bus restauruojamas, skaitmeninamas, tiriamas ir pateikiamas visuomenei įkuriant Lietuvos raštijos muziejų bei leidžiant katalogus, monografijas ir bibliografines rodykles.

Biblioteka, kaip teigia L. Kairelienė, jau seniai nėra tik knygos išdavimas skaitytojui.

LMA Vrublevskių biblioteka atlieka nemažai kitų funkcijų. Kalbant apie skaitytojų aptarnavimą – tai ir mokslinės duomenų bazės, kurios ypač svarbios tyrėjams (biblioteka prenumeruoja 29 užsienio mokslines duomenų bazes), ir nuotolinis aptarnavimas, skaitytojams pranešant apie naujai gautas knygas. Taip su mokslininkais jau bendradarbiauja LMAVB skyriai įvairiuose institutuose.

Pašnekovė sako, kad dabar į biblioteką skaitytojai užeina ne tik knygų – ateina jie aplankyti čia vykstančių parodų, skaityti periodinių leidinių. Tarp skaitytojų šiandien sutiksi netgi nakvynės namų gyventojų, kurie, naudodamiesi bibliotekos kompiuteriais, ieško darbo.

Taip pat biblioteka vykdo mokslinius tyrimus, ateityje ketina oficialiai tapti mokslinių tyrimų įstaiga taip pritraukdama knygotyros mokslininkus, kurie galės, pasak L. Kairelienės, ne tik „priešokiais“, kaip dabar, turėdami kitus darbus, užsiimti moksline veikla, bet iš esmės susitelkti tyrimams.

Biblioteka turi dar daugiau veiklos planų. Netrukus bus atverta atviros prieigos humanitarinių ir socialinių mokslų skaitykla, kurioje mokslininkai ir studentai galės patogiau prieiti prie aktualios literatūros. Vėliau ketinama atviros prieigos skaityklų įkurti ir daugiau, suteikiant priėjimą prie turtingų uždarų fondų. L. Kairelienė taip pat viliasi, kad ateityje bus galima pastatyti bibliotekos priestatą su moderniomis restauravimo laboratorijomis ir internetine skaitykla, tačiau kol kas dar reikia galvoti apie griūvančias senojo priestato sienas ir tik svajoti apie 50 mln. litų, reikalingų naujajam.

Tiesa, kalbėdami apie idėjas ateičiai dar nepaminėjome naujų ketinamų išleisti knygų, restauravimo, skaitmeninimo projektų, naujų tyrimų. Regis, LMA Vrublevskių bibliotekoje visuomet bus gausybė idėjų, ką ir kaip daryti toliau, ko siekti, kad mokslininkai ir visuomenė būtų kuo geriau aprūpinti informacija.

Patalpinta: Lietuvoje, Naujienos