Tai – ekologiški turgeliai, labiau panašūs ne į turgų, bet į  nedidelę mugę, kuri vilioja miesto gyventojus bent trumpam pamiršti didmiesčio šurmulį. Čia kiekvienas gali rasti ne tik šviežių maisto produktų, bet ir įsigyti rankomis pagamintų dirbinių: pintų krepšių, vilnonių siūlų, veltų daiktų.

Anot ūkininkų, tokie turgeliai ne tik suteikia galimybę įsigyti ekologiškų gaminių, jie taip pat veikia kaip kaimo ūkio reklama. Ūkininkų teigimu, tai stiprina ryšį tarp miesto ir kaimo. Be to, kokybiški gaminiai – raktas į nuolatinių pirkėjų – miesto gyventojų – lojalumą ir patikimumą.

Tačiau ne viskas gražu, kaip kartais atrodo. Lankantis ekologiškuose turgeliuose nereikia pamiršti, kad galite pakliūti į pinkles – ne visi pardavėjai siūlys ekologišką produkciją. Tad prieš traukiant iš kišenės pinigus vertėtų paties pardavėjo paklausti, kaip jo gaminiai atkeliavo ant prekystalio.

Skanios arbatos paslaptis: natūralumas ir patirtis

Ūkininkų Vladislavo ir Ginos Čiepų iš Ukmergės rajono santykiai su pirkėjais visada šilti. Miestiečiai gali ne tik išsirinkti kvapniausią, skaniausią žolelių arbatą – ūkininkai taip pat pasidalina su jais savo patirtimi, papasakoja parduodamos produkcijos pagaminimo kelią, naudojamas technologijas.

„Mūsų arbatos yra vienarūšės. Jos yra natūraliai išdžiovintos, nesmulkinamos. Tada jos išlaiko visas savo savybes, aromatą. Tam turime ūkį: hektarą žemės, kurioje suformuotos paaukštintos, siauros lysvės. Ten, pavyzdžiui, sodinamos ežiuolės. Tačiau ne visus augalus sodiname – kai kuriuos renkame pievose, miške“,  – atvirauja G. Čiepienė. Moteris taip pat pasakoja, kad norėdami pasiūlyti vilniečiams savo produkciją, ūkininkai turi gauti specialų leidimą. Tam keliami įvairūs reikalavimai, pavyzdžiui, tenka naudoti džiovyklas, nors tai ir nenatūralus džiovinimo būdas.

Kas pritraukia vilniečius? Kokybė, kurią garantuoja ūkininkų ilgametė patirtis. G. Čiepienė pasakoja, kad pradėjo gaminti arbatas prieš kokius dešimt metų. Bet į viešumą išėjo visai neseniai – prieš beveik trejus metus. Iš pradžių augino dėl savęs, o kai nebesuvartojo, kiek užsiaugino, kilo noras pasiūlyti tai ir kitiems. Tačiau be patirties reikia ir intuicijos. Štai artimiausiu metu reikės rinkti beržų lapus. Šiuo metu jie tam dar per maži. Tačiau kaip atskirti, kada jau laikas? „Vienais metais surinkome beržų lapus per vėlai ir tai matosi: jie kietesni, ne tokie aromatingi. Padarius arbatą jaučiasi, kad lapai yra ne laiku surinkti“, – pasakoja G. Čiepienė.

Pardavėjų jaukas – neįprastos prekės

Tačiau apsilankęs ūkininkų turgelyje miestietis ras ne tik arbatų, medaus, šviežių pieno produktų, mėsos gaminių. Galbūt jam gims idėja savo balkonėlyje užsiauginti vynuogyną? Pensininkas ūkininkas Aloyzas Niaura mielai bendrauja su norinčiais tai išbandyti: „Normalų derlių duos ketvirtais penktais metais. Priklauso dar ir nuo augintojo, ne tik nuo veislės“. Pirkėjams smalsu, ar nesunku namų sąlygomis gauti vynuogių derlių? Senukas nestokodamas humoro teigia, kad „reikia ožkytę samdyti, kad truputį pagenėtų. Penkis kartus mažiau darbo negu auginant bulves“. Tačiau Lietuvoje būna atšiaurios žiemos… „Visos vynuogės turi būti prilenkiamos prie žemės. Ant jų reikia užmesti kokį eglišakį, ant jo – plėvelę, o ant viršaus – bet kokių šiukšlių. Po sniegu visos vynuogės labai gerai peržiemoja. Jas augina netgi ir Sibire, ir viskas tvarkoj“, – patarimų ir pastabų nestokoja A. Niaura.

Vilioti pirkėjus galima ne tik kokybiškais gaminiais, bet ir įdomia pateikimo forma. Štai iš Kauno rajone esančio strutyno „atvažiavęs“ strutis traukia ne vieno smalsuolio dėmesį. Susidomėjusiems „Stručių genetikos centro“ atstovai suteikia konsultacijas apie šio paukščio mėsos teikiamą naudą, jo taukų gydomąsias savybes, papasakoja stručių auginimo subtilybes: „Stručių mėsa yra labai sveika, turi daug geležies, nėra riebalų. Tinka diabetininkams, sergantiems mažakraujyste“. Paukščiai šeriami ekologiniu maistu 14 mėnesių, kol pasiekia 120–130 kilogramų ir yra tinkami pjauti.

Kur pirkti: turguje ar parduotuvėje?

Ekologiškų produktų galima įsigyti ne tik ūkininkų turgeliuose, bet ir specialiose parduotuvėse ar skyriuose prekybos centruose. Nors pasiūla ta pati, tačiau kainos dažnai skiriasi. Štai Čiepų arbatos pakelis ūkininkų turgelyje kainuoja 7 litus, o ekologiškų produktų parduotuvėje tokių pačių žolelių arbatų kiekis – 12 litų. Jeigu norite nusipirkti medaus, ūkininkui sumokėsite 20 litų už kilogramą, tuo tarpu parduotuvėje už tokią sumą gausite tik 300 gramų. O strutiena visur brangi: tiek turgelyje, tiek parduotuvėje už žalios mėsos kilogramą teks pakloti 40–50 litų. Tad kur pirkti ir kiek pinigų prekei skirti – kiekvienas sprendžia pats.

httpv://www.youtube.com/watch?v=XxmONNBrUQg

Susiję