1971-ųjų „Tiesa“ prieš 2011-ųjų „Respubliką“: cenzūra ar laisvas žodis?

Skirtingi valstybės valdymo modeliai lemia skirtingą spaudą.
Skirtingi valstybės valdymo modeliai lemia skirtingą spaudą.

Sklando legendos, kad 8-asis dešimtmetis Lietuvoje buvo  metas, kuomet  visi turėjo darbą,   buvo laimingi, nieko netrūko, kasdien šviesdavo saulė, o nelaimės vykdavo tik už Sovietų Sąjungos ribų. Tokią Tarybinę Lietuvą  piešė partinė spauda. Atverskime 1971 „Tiesą“ ir 2011 „Respubliką“ ir   pažvelkime, kas pasikeitė.

„Tiesa“ su propagandos skyriumi

Pavadinimas „Tiesa“ žada skaitytojui objektyviai pateiktą informaciją, neiškraipytus faktus. Paradoksalu, kad dienraštyje oficialiai įvardijamas Propagandos skyrius ir net nurodomas jo telefono numeris. Įspūdį sustiprina  „Tiesos“ priklausomybė –  Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos organas.  Politinei partijai priklausantis leidinys negali būti  nešališkas.

Respublika – tai valstybė, kurioje aukščiausios valstybės valdžios institucijos tiesiogiai ar netiesiogiai įgaliojimus veikti gauna iš piliečių ir yra piliečiams atsakingos. Tokia valdymo forma yra susijusi su demokratiniu valdymu. „Respublikos“ pavadinimas įpareigoja dienraštį   skleisti tik kokybišką ir patikrintą informaciją.

Sovietmečiu „Tiesos“ pirmajame puslapyje  rašomas  šūkis   „Visų šalių proletarai, vienykitės!“, „Respublikoje“ –  „Tikrų lietuvių laikraštis“. Tiesa,  nuo 1991 metų „Respublika“ leidžiama ir rusų kalba. Gal  rusiška versija skirta ne tokiems  tikriems  lietuviams?

Žurnalistai iš už kulisių

Laikraščio  metrikoje   surašytos žurnalistų, redaktorių, sekretorių pavardės, kontaktiniai duomenys. „Tiesoje“ nerasite nė vienos pavardės, kartais netgi neaišku, kaip susisiekti su redakcija. Metrika kiekvieną kartą čia kitokia, jos dydį lemia likęs laisvas plotas.

Vasario 28 dienos numeryje nurodyta: „TIESA Indeksas 67301. Rinko ir spaudė LKP CK (Lietuvos komunistų partijos Centro komitetas) leidyklos spaustuvė Vilniuje; LV 09303; Užs. Nr. 634.“ Kovo 19 dieną informacijos daugiau –  sužinome   redakcijos skyrių pavadinimus ir jų telefonų numerius. Skyrių pavadinimai turi ryškų politinį atspalvį ir daug pasako apie leidinį: „Partijos gyvenimo skyrius“, „Propagandos skyrius“, „Tarybinės statybos skyrius“.

Šios  dienos  „Tiesos“ numeryje yra tik vienas autorinis tekstas – „Tėvynės meilės mokykla. SDAALR (Savanoriškoji draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti) Lietuvoje – 30 metų“.

„Respublikoje“  dauguma tekstų autoriniai. Leidinyje dirba 19 korespondentų ir 4 apžvalgininkai,  „Tiesos“ korespondentų pavardžių rasti beveik neįmanoma – per tris dienraščio numerius įvardytos šešios žurnalistų  pavardės.  Daugiau nei pusę „Tiesos“ turinio sudarė Lietuvos komunistų partijos suvažiavimų nutarimai.

Žinutės iškrypėliams

Perskaičius keletą „Tiesos“ numerių, į akis krinta tai, kad nėra kriminalų rubrikos, taip pat kritikos. „Respublikos“ pirmojo puslapio rubrikoje „1 sakiniu“ šmėžuoja štai tokios antraštės: „Badaus“, „Buduliai“, „Dėmės“, „Nindzės“, „Aukos“, „Nuosprendis“. Siunčiamos žinutės: „Jurgelevičiūtei“, „Zuokui“, „Iškrypėliams“, „Kubiliui“.

Visas „Respublikos“ numeris persmelktas negatyviomis žiniomis – informacija apie galimas spekuliacijas parduodant bilietus į Europos krepšinio čempionatą, neteisėtai priskaičiuotus delspinigius, išaugusį Europos Sąjungos prekybos deficitą, korumpuotus pareigūnus.  Kovo 19 – osios  numeryje rasta tik viena pozityvi žinutė – „Moksleiviams paskirstytos „Maximalisto“ stipendijos“.

Visiškai priešingos naujienų rašymo politikos laikėsi Tarybų  Lietuvos žurnalistai. Žinutėje „Jaunųjų darbo pirmūnų sąskrydis“ rašoma: „Lietuvos jaunimas didžiuojasi Jonu Petrausku iš Kauno „Tulpės“ kavinės – geriausiu šalies konditeriu, Jurgiu Kuokščiu iš Telšių melioracijos statybos valdybos – geriausios šalyje daugiakaušio ekskavatoriaus jaunimo grandies vadovu, Tomu Kovera – Lietuvos Žemdirbystės instituto eksperimentinio ūkio traktorininku, užėmusiu antrąją vietą visasąjunginėse jaunųjų artojų varžybose, Zofija Mackevičiūte – to paties ūkio traktorininke, „Sidabrine“ visasąjunginių traktorininkų varžybų prizininke ir daugeliu kitų.“

Verslas ir globalizacija – šių dienų temos

„Tiesos“ ir „Respublikos“ rašinių temos  panašios – ekonomika, kultūra, sportas, užsienio naujienos, politika. Tačiau  „Tiesoje“  rašoma pompastiškai. Pavyzdžiui,  „Tarybų Lietuvos žemės ūkio darbuotojai, kaip ir visa tarybinė liaudis, su didžiuliu pasitenkinimu skaito ir svarsto TSKP XXIV suvažiavimo Direktyvų dėl TSRS liaudies ūkio vystymo 1971-1975 metais projektą. Kiekviena šio istorinio dokumento eilutė atspindi nuolatinį Komunistų partijos ir tarybinės vyriausybės rūpinimąsi socialistine ekonomika, mūsų liaudies materialinio ir kultūrinio lygio kėlimu, gamybos efektyvumo didinimu žemės ūkyje ir jam artimose šakose.“ Reportaže „Žmogus, raketos ir kosmosas“ šlovinamas Jurijus Gagarinas, rašoma apie jo „visą pasaulį pakerėjusią šypseną“.

„Respublikos“ rašiniai dažniausiai kandūs, kritikuojantys valstybės pareigūnus. Gegužės 12 dieną išspausdintas rašinys „Meilė Grybauskaitei – iš baimės“. Jame prezidentė   lyginama su diktatoriumi Stalinu: „Stalinui, pavyzdžiui, irgi labai patiko nuiminėti galvas. Tik jis tai darė tiesiogine tų dviejų žodžių prasme. Ir jį taip pat visi mylėjo.“  Liaudis myli ir sostinės merą Artūrą Zuoką. „Respublika“ negaili kritikos ir jam – rubrikoje „1 sakiniu“ paskelbta žinutė: „OPTIMISTAS: pasak sostinės mero Artūro Zuoko, per dvejus metus Vilniuje nebestigs vaikų darželių; gaila, nepasvarstė, kad taip vadovaujant po 20 metų darželiuose apskritai liks tik auklėtojos su auklytėmis.“

Globalizacija – tai gan nauja tema lietuviškoje spaudoje. Jos atsiradimą lėmė ne tik valstybės sienų atvėrimas, bet ir   stojimas į tarptautines organizacijas.

Masalas skaitytojui – fotografijos

Pasitelkus  vaizdus, galima ne tik sustiprinti  įspūdį, bet ir  patraukti  dėmesį. Itin dažnai žmonės tiesiog peržvelgia  antraštes ir fotografijas. Tokią tendenciją žinojo ir 8-ojo dešimtmečio, žino  ir šių dienų žurnalistai. „Tiesoje“ rašinį „Tėvynės meilės mokykla. SDAALR Lietuvoje – 30 metų“ iliustruoja kelios nuotraukos, kuriose lėktuvai, pilotai žvelgiantys į tolį, tarsi akimis ieškotų priešo naikintuvų. Nuotraukos tiesiog dvelkia patriotiškumu.

Štai fotografijos iš užsienio kiek kitokios – kadre kareiviai su guminėmis lazdomis ir moteris, įsikibusi į vieną iš jų. Nuotraukoje sumaištis, tad neaišku, moteris kimba į atlapus kareiviams ar jie puola moterį. Situaciją paaiškina parašas po fotografija: „Belfastas. Galbūt, praeis tik akimirka, ir anglų kareivis, pakėlęs ranką prieš moterį su vaiku, paleis į darbą guminę lazdą. O vienintelis Šiaurės Airijos moterų ginklas, kuriuo jos reikalauja pilietinių teisių, – tiesos žodis. Tokias scenas, kaip ši nuotraukoje, Belfaste galima pamatyti kasdien.“

„Tiesoje“ nerasime fotoreportažų, kurių gausu šių dienų „Respublikoje“. Žinutę apie žemės drebėjimą Ispanijoje iliustruoja nuotraukos, užimančios beveik pusę dienraščio puslapio. Fotografijų gausumu pasižymi ir rašiniai apie renginius, pavyzdžiui, publikacija „Sostinėje nuskambėjo kankliai“ iliustruota keturiomis nuotraukomis.

Portretinės „Respublikos“ fotografijos  iliustruoja rašinio turinį. Jei  premjeras Andrius Kubilius peikiamas, bus  parinkta nereprezentacinė nuotrauka. Ir  priešingai, rašydama  apie, jų nuomone, gerus darbus, redakcija pasirenka mielą atvaizdą.

Patalpinta: Rašiniai