Vilniaus gatvė Lietuvoje ir svetur
Nedaugelis žmonių, apsupti rutinos, pakelia galvą pažiūrėti, kokiomis gatvėmis jie kasdien juda. Jei tai padaro, tikriausiai tik tam, kad įsitikintų, ar teisinga kryptimi eina. Tačiau gatvių pavadinimai ne tik nurodo kelią, jie taip pat dažnai turi įdomią atsiradimo istoriją. Vilniaus gatvė turi daug istorijų daugelyje miestų.
Apžvelgus Lietuvos miestų ir miestelių žemėlapius galima suskaičiuoti, jog šalyje yra 140 Vilniaus gatvių. Taip pat dvi gatvės yra kaimyninių valstybių sostinėse: Latvijoje – Rygoje – Viļņas, ir Lenkijoje – Varšuvoje – Wileńska.
Alytuje Vilniaus g. pirmą kartą paminėta XVI amžiuje. Alytaus Kraštotyros muziejaus istorikai pasakoja, kad toks pavadinimas rastas to laikotarpio Alytaus miesto inventoriuje. Tuo metu ji buvo dešiniajame Nemuno krante. Po Pirmojo pasaulinio karo Vilniaus gatvė atsirado kairiajame upės krante, tačiau čia istorija nutrūksta ir nėra žinoma, kada ir kas oficialiai patvirtino šį pavadinimą ir kodėl iš vienos Nemuno pusės gatvė persikėlė į kitą.
Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune taip pat yra Vilniaus gatvė. Jos istoriją papasakojo Kauno istorikas ir diplomuotas gidas Eugenijus Rūkas. Anot jo, šiame mieste Vilniaus gatvė formavosi keliais etapais, miestui plečiantis į rytus. Ji yra Senamiestyje, prasideda nuo Rotušės aikštės ir laikoma viena seniausių gatvių Kaune. Ji buvo planuojama kuriant miestą XIV – XV amžių sandūroje. Tokį pavadinimą gavo dėl to, kad artėjo prie tuometinio rytinio miesto pakraščio ir perėjo į kelią link Vilniaus.
Anykščiai – nedidelis, bet istorija turtingas miestelis. Kada čia Vilniaus gatvei suteiktas pavadinimas, nėra tiksliai žinoma, bet Anykščių rajono savivaldybės kultūros vertybių apsaugos specialistė Daiva Gadliauskienė teigė, kad ganėtinai neseniai, nes dar 1925 metais dabartinė Vilniaus gatvė buvo suskirstyta į dvi: Bažnyčios ir Kauno gatves. Tarybiniais metais ji vadinosi Šagalovo gatve. Dabartinė Vilniaus gatvė yra viena seniausių miestelyje, susiformavusi Vilniaus–Livonijos kelyje.
Užsienyje Vilniaus gatvės atsirado seniau, nei kai kuriuose Lietuvos miestuose. Rygoje toks pavadinimas oficialiai patvirtintas Miesto tarybos 1889 metais. Rygos miesto istorijos ir jūrininkystės muziejaus atstovė Zita Pētersone pasakojo, kad anksčiau ta pati gatvė vadinosi Fabriko gatve. Nėra tikslių duomenų, kodėl ji buvo pervadinta, tačiau yra rasti 1880-ųjų metų žemėlapiai, kuriuose jau pažymėta ne Fabriko, o Vilniaus gatvė. Varšuvoje Vilniaus gatvės atsiradimo istorija šiek tiek senesnė. Čia ji pirmą kartą paminėta 1865 metais. Toks pavadinimas jai buvo suteiktas dėl to, kad gatvė driekėsi šalia geležinkelio, kuriuo ilgą laiką buvo galima važiuoti į Vilnių.
Penkios trumpos istorijos apie Vilniaus gatvę. Galbūt jos paskatins dažniau pakelti galvą ir pažiūrėti, kokia gatve judama, pasidomėti, kodėl ji būtent taip vadinasi. Juk einama ne šiaip sau betoniniu grindiniu, o gatve su istorija.
