Gyvename triukšmingoje aplinkoje. Besileidžiančių lėktuvų ūžesys, pravažiuojančių automobilių gaudesys, vykstantys remonto darbai… Tokia įvairovė sudaro triukšmą, kuris mus erzina ir vargina. Kaip pabėgti nuo miesto ūžesio, kokią įtaką garsas daro mūsų sveikatai ir kaip geriausia pailsėti nuo triukšmingos aplinkos, pataria Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistė Greta Girštautaitė ir meditaciją praktikuojantis Kęstutis Ptakauskas.

Kas mums gali atsitikti

Nuolatinis triukšmas daro didelę įtaką žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei, tačiau pirminiai triukšmo pažeidimų simptomai nėra klausos sutrikimai. „Triukšmo poveikis organizme kaupiasi ir, visų pirma, pakenkiama nervų, širdies, kraujotakos ir virškinimo trakto sistemoms, susilpnėja imuninė sistema. Visa tai vyksta dar prieš klausos sutrikimo atsiradimą. Veikiant ilgalaikiam dideliam triukšmui, pažeidžiama klausa. Poveikis klausai priklauso nuo garso intensyvumo ir nuo jo trukmės“, – teigia vyr. specialistė

Greta Girštautautė pasakoja, kad paprastai klausos susilpnėjimas išryškėja po 10–20 metų trunkančio kasdieninio stipraus garso poveikio. Šį sveikatos sutrikimą sukelia darbas triukšmingoje aplinkoje. Kaip teigė specialistė, ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia klausos organo kraujagyslių spazmus, nervinių receptorių, medžiagų apykaitos sutrikimus: „Triukšmo sukeltas klausos pažeidimas dažniausiai būna lėtinis, rečiau – ūminis. Jis atsiranda tada, kai ausį paveikia labai didelio intensyvumo triukšmas – sprogimo ir panašūs garsai.“

Triukšmas keičia žmogaus elgesį

Triukšmas gali sukelti ne tik organizmo sutrikimus, tačiau ir daryti poveikį socialinei elgsenai. Jis sukelia agresiją, mažėja dėmesio sukaupimas, atmintis, darbingumas. Žmogus gali prisitaikyti prie nuolatinio triukšmo ir tarytum jo nejausti. Tačiau neigiamas jo poveikis nesumažėja. Atvirkščiai, be perstojo dirgina centrinę nervų sistemą, sukelia stresinę būklę.

Pagal garso intensyvumą triukšmo poveikis organizmui yra toks: I laipsnis (40–50 decibelų (dB) – atsiranda psichinės reakcijos, II laipsnis – (60–80 dB) – išsivysto vegetacinės nervų sistemos pakitimai, III laipsnis (90–110 dB) – išsivysto klausos netektis, IV laipsnis (virš 120 dB) – įvyksta klausos organo pakenkimas.

Ausinukų poveikis

Tarp jaunimo populiarūs ausinukai taip pat gali daryti įtaką sveikatai. Jų sukeliamas triukšmas gali siekti iki 110 dB, jei klausomasi visu garsu. Kuo didesnis triukšmo lygis klausantis ausinuko, tuo mažiau laiko reikia, kad būtų pažeista klausa: siekiant išvengti ūminio klausos sutrikimo, garso lygis ausinukuose neturi būti didesnis kaip 110 dB. Klausa nebus pažeista, jei kas dieną klausysite ne ilgiau nei 1 valandą, o garso lygis nebus didesnis kaip 85 dB.

Kaip pabėgti ir atsipalaiduoti

Kaip atsipalaiduoti nuo mus supančio triukšmo, kalbamės su Kęstučiu Ptakausku, „Bonsai“ studijos įkūrėju bei nykštukinių medelių formavimo meistru. „Aš turiu tris atsipalaidavimo būdus, kuriuos naudoju visada, kai pavargstu ne vien tik nuo triukšmo sklindančio mieste, bet ir nuo savo galvoje besisukančių minčių. Pirmasis būdas yra meditacija, kurios metu visiškai atsiriboju nuo pasaulio ir pasineriu visas į save, negalvoju apie nieką kitą, kas vyksta aplink. Antrasis būdas yra darbas sode. Aš tiesiog darau įprasčiausius lauko darbus, kurie man padeda užmiršti triukšmą ir tada girdžiu tik gamtą. Trečiasis – tai vėlgi darbas, bet darbas su medžiu, gamtos kūriniu, kada lieki vienas su juo, tobulini ir kuri jį kaip meno kūrinį.“

Pasak K. Ptakausko, geriausias laikas meditacijai ir atsipalaidavimui nuo triukšmo tada, kai saulė pradeda kilti. Vasarą tai būna 4–5 val. ryte. Tuo metu gamtoje vyrauja visiška tyla ir gali pajusti dvasinę bei fizinę ramybę.

Kaip teigia pašnekovai, K. Ptakauskas ir G. Girštautaitė, paprasčiausias būdas atsipalaiduoti nuo triukšmo – buvimas gamtoje, kada girdi tik ją, kuri suteikia atgaivą mūsų ausims.

Susiję