Čia klajoja mūzos

Dauguma Gedimino kalno papėdėje įsikūrusių įstaigų darbuotojų sakė, kad abi gatvės senąją dvasią išsaugojo iki šių dienų. Anot jų, tai – išskirtinė vieta. Niekur kitur nepamatysi tiek daug menininkų ir mokslo žmonių.

Vilniaus dailės akademijos profesorius Algirdas Dovydėnas sakė, kad Maironio gatve jau daugelį metų kasdien eina į darbą. Jis mano, kad gražesnės vietos Vilniuje neįmanoma rasti. ,,Šita vieta užburianti: netoliese teka Vilnelė, šalia jos stūkso Gedimino pilis, pasivaikščioti ir pasisemti įkvėpimo galima Sereikiškių parke. Ir žiemą, ir vasarą akį traukia Bernardinų ir Šv. Onos bažnyčių ansamblis. Nors architektūros šedevrus kasdien regiu, tas vaizdas man neatsibosta, priešingai – įkvepia. Statiniai puošnūs, seni, pastatyti su meile ir išmone“, – kraštovaizdį žodžiais nutapė dailininkas.

A. Dovydėnas teigia, kad bendradarbiauja su Žurnalistikos institutu, viena jo baigiamojo kurso studentė padovanojo kaimynams didelės meninės vertės keramikos dirbinį. ,,Abi akademinės aukštųjų mokyklų bendruomenės gali nuveikti daug brandžių darbų“, – įsitikinęs profesorius.

Vilniaus dailės akademijos antrakursė Vaida Karėliūnaitė sakė, kad Maironio gatvė patinka. Vienintelis nepatogumas – viešojo transporto tvarkaraštis: ,,Autobusai galėtų važinėti dažniau. Žiemą žvarbu, stotelėje tenka ilgai laukti. Vasarą į paskaitas važinėju dviračiu“, – sakė  studentė.

Geriau negali būti

Gatvės bendruomenės vienaip ar kitaip bendradarbiauja. Vilniaus universiteto bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejaus direktorius Rimantas Šalna teigia, kad jau daug metų su Žurnalistikos institutu dirba išvien. Vedėjas juokauja, jog abu mokslo padalinius būtų galima sujungti: ,,Muziejus ir Žurnalistikos institutas įsikūrę tame pačiame Bernardinų gatvės pastate. Kartu organizuojame parodas, renginius. Recenzuoju jaunųjų žurnalistų darbus, susijusius su A. Mickevičiumi, lenkiškosios ir lietuviškosios kultūros sklaida, skaitau paskaitas apie garsųjį poetą. Kai iškyla klausimų, susijusių su muziejaus informacijos viešinimu, kreipiuosi į VU Komunikacijos fakulteto dekaną Andrių Vaišnį ar Žurnalistikos instituto direktorių Žygintą Pečiulį. Mūsų patalpose veikia Lietuvos žurnalistų sąjungos pokalbių klubas.“

R. Šalna yra gerai susipažinęs su kvartalo istorija. Anot jo, Bernardinų kvartalas nuo XVIII a. yra Vilniaus kultūros centras. Jame gyveno iškiliausios Lietuvos ir Lenkijos asmenybės. Direktorius įsitikinęs, kad senamiesčio gatves reikia labiau pritaikyti turizmui – tik tuomet  sulauksime dar daugiau svečių  iš užsienio.

Daug tikimasi

Pirmosios nepriklausomoje Lietuvoje privačios profesionalios meno galerijos ,,Juškus gallery“ vadovas ir savininkas Stasys Juškus sakė, kad ši vieta stebuklinga, sukurta Dievo. Tačiau ją reikia tvarkyti. Jis daug vilčių deda į naująjį Vilniaus merą Artūrą Zuoką, tikėdamasis, kad jis Maironio gatvėje pagaliau įves tvarką. S. Juškų trikdo šalia galerijos esantis netvarkomas pastatas. Galerijos savininkui daug rūpesčių pridaro jame įsikūrę benamiai.

,,Su Vilniaus dailės akademijos profesūra sutariu gerai. Profesoriai ne ,,davatkos“ ir ne ,,pletkininkai“, jie rimti žmonės, kartu rengiame parodas“, – taip galerijos savininkas apibūdino ryšį su gretimo pastato darbuotojais.

S. Juškus daug tikisi iš tolimesnių kaimynų – Žurnalistikos instituto studentų. Anot jo, dabartiniai žurnalistai nieko neišmano apie savo darbą, yra neobjektyvūs, todėl žiniasklaidos sistemą privalo pakeisti nauja specialistų karta. ,,Žurnalistai apytikriai sužino naujienas ir paskleidžia visuomenei. Jie turėtų išsamiau įsigilinti ir skelbti tik patikrintą informaciją. Visuomenei rūpi ne vien politika, o jai skiriama per daug dėmesio. Žiniasklaidos atstovai privalo labiau nušviesti kultūrą, bendruosius miesto reikalus“, – savo požiūrį į žiniasklaidą išsakė S. Juškus.

Aplink ramu ir jauku

Kavinėje ,,Pas Erlicką“ padavėja dirbanti Rasa Melianaitė sakė, kad čia niekada nebūna tuščia – lankosi nuolatiniai klientai. Mergina kavinėje dirba jau ketverius  metus, todėl spėjo susipažinti su kvartalu: ,,Tai menininkų ir inteligentų kraštas. Vieta labai rami, visi malonūs, linksmi, smalsu pažiūrėti į išskirtinai atrodančius jaunuosius dailininkus. Smagu čia dirbti.“

Prie Sereikiškių parko vartų įsikūrusios ,,Parko užkandinės“ savininkas Akin Keleš prieš keletą metų atvyko iš Turkijos. Jis teigė, kad darbo diena tokioje jaukioje vietoje neprailgsta. Tačiau užkandinės savininkas įžvelgia trūkumų: ,,Parkas apleistas, todėl jame nesilanko žmonės. Senamiesčio širdyje trūksta viešųjų tualetų – tai glumina turistus iš užsienio.“

Yra kur akis paganyti

Netoli parduotuvės ,,Dailu“ neseniai įsikūrė Bažnytinio paveldo muziejus. Edukacinių programų vadovė Violeta Indriūnienė sakė, kad už muziejaus langų mato kerinčius vaizdus: ,,Mus supa bažnyčios, jos sukuria malonią atmosferą. Muziejus įsikūrė sename pastate, anksčiau čia buvo šabakštynai. Pastato rekonstrukcijos darbai jau baigti, taigi turėsime daugiau laiko, užmegsime santykius su kaimynais.“

Susiję