Seniau bažnyčiose už skambinimą varpais buvo atsakingi tam skirti žmonės – varpininkai. Šiandien tokios profesijos atstovus pakeitė zakristijonai, besirūpinantys bažnyčia ir kaskart skambinantys varpais, linguodami juos, smūgiuodami į šoną plaktuku arba suduodami jo šerdimi. Kitose bažnyčių varpinėse yra įrengti specialūs mechanizmai, kurie nustatytu laiku iš mikroschemos siunčia atitinkamus signalus.

Primena elektroninius laikrodžius

Kūrybinės grupės „Atgimstantys varpai“, atliekančios varpų pakabinimo konstrukcijų ir valdymo įrengimų remonto darbus, inžinierius Saulius Stulpinas pasakoja, kad jų grupės mechanizmai varpams skambinti yra nesudėtingi: „Tai yra paprasčiausi linijinio veikimo elektromagnetai. Nuo keturkampio magneto linguoja varpai. Nėra jokių reduktorių bei grandinių. <…> Iš esmės tai yra kompiuterinė technika: dirba procesorius su specialia programine įranga. Gal ir sudėtingesni, bet iš esmės tai yra elektroniniai laikrodžiai.“ Atėjus reikiamai valandai, mechanizmo kontaktas užsičiaupia, nusiunčia elektrinį impulsą – plaktukas suveikia.

Paklaustas, ar valdomas skambinimo mechanizmais varpas skleidžia kitokį garsą nei linguojamas  žmogaus, inžinierius teigė skirtumo nematantis: „Jeigu varpą linguos žmogus su virve ar lingavimo mechanizmas – tai visiškai tas pats. Niekaip jis (garsas – aut. past.) nesiskiria. Mechanizmas galbūt linguos tolygiau, ta prasme: linguoja – nuslopsta ir vėl taip pat.“

Skambinti ar neskambinti?

S. Stulpinas dirbdamas su varpais pastebėjo, jog šiandien dauguma varpinių baiminasi skambinti varpais. Anot jo, lyg šiol daugiausia bažnyčiose varpai linguojami rankomis, tačiau problema ta, kad kai kur apskritai jų nėra. „Žymiai daugiau bažnyčiose skambinama rankomis. Dalyje jų išvis neskambinama – varpų nėra. Šis dalykas dar aktualesnis. Tai garso nebuvimas ten, kur jis tikrai turėtų būti ir sklisti“, – teigė pašnekovas.

Šio reiškinio problemą S. Stulpinas aiškino tuo, kad žmonės yra pasiskirstę: vieniems varpo dūžiai patinka, kitiems – ne: „Vienas konfliktinis atvejis buvo Vilniuje maždaug prieš 10 metų. Įrengėme varpą Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčioje. Iš vieno tolimo namo moteris buvo pradėjusi karą, kad uždraustų juo skambinti. Jos teigimu, tai – nesąmonė, nes triukšmas neleidžia gyventi.“

„Girdžiu ir iš kitų Vilniaus bažnyčių, ir iš Aušros vartų – bijo skambinti tada, kada reikia, nes tuo kažkas bus nepatenkintas. Bijo įjungti bokšto laikrodį, kad muštų valandas visą dieną, net ne visą parą, nes žmonės piktinasi, rašomi skundai“, – pasakojo inžinierius.

Užupyje varpų garsai – priimtini

Užupyje esančioje Vilniaus Šventojo Baltramiejaus bažnyčioje varpais skambinama visomis dienomis prieš kiekvienas mišias. Jie linguojami apie 5 minutes. Patarnautojas Dariušas Novoslavskis pasakoja, kad bažnyčioje dar nėra įdiegti specialūs mechanizmai skambinti varpais, tad prieš mišias juos  linguoja pats prie vargonų esančiomis virvėmis.

„Dėl pinigų stokos dar nėra įdiegtas elektroninis mechanizmas skambinti varpais. Jei atsiras rėmėjų, būtinai įdiegtumėme“, – pasakojo Vilniaus Švento Baltramiejaus bažnyčios patarnautojas.

Varpininko pareigas atliekantis D. Novoslavskis teigė, kad iš Užupyje gyvenančių žmonių nusiskundimų dėl varpų skambėjimo nėra sulaukęs: „Žmonės teigiamai reaguoja į varpų skambinimą. Kritikos iš aplinkinių gyventojų bei tikinčiųjų kol kas dar nesulaukėme.“

Varpas netrikdo

Senamiestyje dažnai besilankančios studentės Eugenijos teigimu, varpų dūžiai netrikdo. Anot jos, varpų garsai yra tikėjimo dalis, tad skambinimas varpais turi būti priimtinas: „Varpo garsas neturi  ir negali trikdyti, nes tai mūsų krikščioniškojo gyvenimo „pareiga“. Turime toleruoti bažnyčios sukurtą ir vykdomą veiklą. Suprantama, kad skambant varpams bažnyčiose bei varpinėse šalia gyvenantys žmonės gal jau ir nustojo mėgautis jais, tačiau eiliniam, netoli varpų gaudesio apsilankiusiam žmogui, jų garsai turėtų sukelti pakilų jausmą tarsi lauktų kažko svarbaus, kvapą gniaužiančio.“

Susiję