Mados kalbą moka visi
Tarybų Lietuvoje labai trūko džinsų. Ne dėl to, kad jie būtų įtraukti į komjaunuolio uniformą, ne – džinsus daugiausiai nešiojo „alternatyvusis“ jaunimas. Šeštojo – aštuntojo dešimtmečių Lietuvos hipiams denimo kelnės reiškė kur kas daugiau nei paprastas drabužis. Džinsai buvo siejami su Vakarais, žodžio ir minties laisve. To meto visuomenės avangardas vertino džinsus kaip saviraiškos priemonę, viešą protestą prieš totalitarinį režimą. Turbūt dėl to džinsų ir trūko, kad būtų kuo mažiau jais vilkinčių.
Džinsuoti žmonės be žodžių suprasdavo, kad yra bendraminčiai. O ko reikia sukilimui? Būtent – vieningų žmonių. Galbūt džinsai ir nesukėlė revoliucijos, tačiau juos mūvintys revoliucionieriai laikyti madingais. Tokių madingų žmonių susivienijimas pasiekė tai, ką šiandien vadiname laisva Lietuva.
2011-aisias džinsus dėvi visi ir jie jau nebeteikia įkvėpimo sukilimams. Tačiau žmonės vis tiek trokšta minioje surasti artimų, jų supratimu, madingų asmenybių. O ieškoti galima ne vien tik žiūrint į aprangą. Kaip sakė viena garsiausių pasaulio dizainerių Koko Šanel: „Mada nėra kažkas, kas egzistuoja tik sunkelėse. Mada yra danguje, gatvėje, mada yra idėjos, tai, kaip mes gyvename, kas vyksta aplink mus“.
Mados vėjai pučia valgant, apsipirkinėjant, klausantis muzikos. Net ir sergant už savo mėgstamą krepšinio komandą ar mankštinant smegenis galima pajausti jos gūsius. Mada yra viskas, o madinga gali būti bet kas. Apie tai ir pasakojame savo otkutiūriniame INFOJAZZ projekte.
HauteCouture redakcija
