Sustabdytos Kovo 11-osios akimirkos
Laisvę pažįstame įamžindami. 21-ąjį kartą Lietuva minėjo Nepriklausomybės atkūrimo dieną, o mūsų redakcija apie Kovo 11-ąją rašė tik pirmąjį kartą. Rašėme laisva ranka, nepažindami žodžio cenzūros, nesikreipdami į pašnekovą „drauge, Antanai“ ir nebijodami kontrolės. Todėl kalbėti apie laisvę pirmakursiams – lengva. Nereikėjo dėl jos lieti kraujo, atmintyje neiškyla tankų vaizdai ir neaidi šaunamų kulkų garsai. Tačiau kartu ir sunku, nes jos niekada nepraradę, nesuprasime vertės. Jei reiškinys neįkainojamas vertybių skalėje, sunku sudėlioti esminius prioritetus net ir kompiuterio ekrane mirgančiose raidėse.
Sustabdytos Kovo 11-osios akimirkos. Vis dėlto mes bandėme. Bandėme klausti, stebėti, fiksuoti ir įamžinti. Buvome metraštininkai ir stebėtojai, akyli klausytojai ir Kalnų parke pasiklydę jaunuoliai, kurie mėgino suprasti žodžio „laisvė“ prasmę, bandė pagauti 21-uosius metus skaičiuojančių prisiminimų vaizdus ar giedoti tautišką giesmę su minia.
Mūsų akys nukrypo į Alytų, Kauną, Prienus, Vilnių. Mes suvokėme šachmatuose slypinčią galią ir išmintį. Mes žengėme kartu su Lietuvos kariuomene iškilmingoje eisenoje. Išsiaiškinome, kas yra laisvė vaikui: „Laisvė man – įsipareigojimas savai šaliai. Turime elgtis taip, jog būtumėme verti lietuvio vardo“. Sužinojome medalių kūrimo istoriją, sveikinome Nepriklausomybės premijos laureatą ir palaikėme bėgimo dalyvius. Mes įsitraukėme į diskusiją, Kovo 11-ąją pasitikome su kariūnais ir smalsiu žvilgsniu palydėjome į dangų kylančius aitvarus.
Mes Nepriklausomybės atkūrimą ne minėjome, o bandėme jį pažinti. Minėti tai, ko nepatyrei ir neišgyvenai, neįmanoma užduotis. Todėl mūsų žodis Jums apie Kovo 11-ąją, kurios atkurti mes negalime. Galime tik fiksuoti ir pateikti, besimėgaudami laisvės skoniu.
Malonaus skaitymo
Skaitykite šiameleidinyje.
