Stebina ne tik solidi menininkės darbų bei laimėjimų gausa, bet ir kūrinių tematika. Kažin, ar Lietuvoje yra kitas mados kūrėjas, kuris į savo darbus įdeda tiek fantastikos elementų, kiek Ugnė. Šios dizainerės kuriamą madą norisi apibūdinti kaip žaismingą avangardą:modeliai primena nežemiškus pasakų personažus, o idėjos tokios netikėtos, kad tiesiog priverčia aiktelėti ir pagalvoti: „Stebuklas!“

Žvilgtelėjus į Ugnės kolekciją „CosmoJesus“ nesunku atspėti, kodėl ji laimėjo pristatymą „Mados infekcijoje“ – idėjos išties išskirtinės. „CosJ.“ arba „CosmoJesus“ tai pavadinimas, kuriame „Cosmo“ yra kosmosas, o „Jesus“ – religijos simbolis. Labiausiai pasaulyje paplitusi religija krikščionybė kalba ne tik apie stebuklus, bet ir turi daug sąsajų su kosmosu. Kolekcija jungia priešingybes – materialų ir dvasinį pasaulius. Drabužiai – ryškūs, marginti išskirtiniais piešiniais, o modelių galvas gaubia kosmonauto šalmą primenantys gobtuvai arba šventojo nimbą imituojančios skrybėlės. Drabužius demonstravę modeliai ne mažiau originalūs nei pati kolekcija. Jais tapo „Barzdų klubo“ nariai. Viskas tik tam, kad bendras vaizdas labiau primintų Jėzų kosmonautą.

Su dizainere trumpam pokalbiui susitinku šiltos saulės budinamame Vilniaus senamiestyje. Skubu jos klausinėti ne tik apie neįprastų idėjų kilmę bei pasirodymą „Mados infekcijoje“, bet ir apie tai, kokias permainas jai atneša šio pavasario mados vėjai.

Pirmasis klausimas, kuris šauna į galvą išvydus „CosmoJesus“ modelius, kaip kilo tokia neįprasta kolekcijos idėja? Kodėl Jėzus tapo kosmonautu?

Tiesą sakant, viskas atsitiko tarsi savaime. Mane visada žavėjo kosmosas, daug juo domėjausi: skaičiau, žiūrėjau filmus. Taigi, jau seniai kirbėjo mintis panaudoti tai savo kolekcijoje. Antru mano susidomėjimo objektu tapo krikščionybė. Pradėjau ieškoti panašumų, bendrų simbolių tarp dangaus kūnų ir religijos. Kolekcijos idėja paremta krikščionybės ir kosmoso simbolių supanašėjimu: kai krikščionybė tampa kosmosu, o Jėzus – kosmonautu.

Kuo taip žavi kosmoso tema?

Tai nenuspėjamas dalykas, apie kurį žinome ne tiek jau daug. Galima laisvai interpretuoti, fantazuoti. Tas pats ir su religija − tikime tuo, ko iš tiesų nežinome. Be tam tikros mistikos turbūt dingtų ir žavesys.

Nebijojai sulaukti neigiamos reakcijos taip laisvai interpretuodama religijos įvaizdžius?

Tikrai nesiekiau ko nors pašiepti ar įžeisti žmonių religiniusjausmus. Aš šiame projekte įžvelgiu tam tikrų komedijos elementų. Manau, nėra blogai kartais pasijuokti iš savęs ir tiesiog pažiūrėti į viską iš kitos pusės, žaismingai.

Kam skirti Tavo drabužiai? Kaip įsivaizduoji savo klientą?

Tai žmogus, kuris mėgsta atrodyti kitaip, turi gerą humoro jausmą, jam svarbu, kad drabužiai atskleistų jį tokį, koks yra. Drąsių žmonių turbūt visada yra mažiau, bet būtent dėl jų smagu kurti.

Parengti asmeninę kolekciją jaunam dizaineriui sunku finansiškai. Kur ieškojai pagalbos? Ar finansiniai klausimai labai koreguoja Tavo meninius sprendimus?

Iš tiesų, parengti savo kolekciją labai brangu ir rizikinga. Niekada nežinai, kada viskas atsipirks, jeigu apskritai atsipirks. Ieškojau rėmėjų, bet labiausiai pagelbėjo tėvai.

Kurdama stengiuosi laikytis aukso vidurio, galvoju apie pirkėją, bet nepalieku savo idėjų nuošaly.

Kaip vertini šių metų „Mados infekcijos“ lankytojų aprangą? Stilistas Mantas Petruškevičius, apsilankęs šiame renginyje, portalui lrytas.lt sakė, kad dalis „Mados infekcijos“ svečių atrodė lyg po Černobylio katastrofos. Ar pritari tokiai nuomonei?

Vienareikšmiškai atsakyti sunku, bet tenka visko matyti (nusijuokia). Ne paslaptis, jog dalis svečių ateina pasirodyti, pasifotografuoti prie tam specialiai įrengtos sienelės. Kažin, ar verta tai kritikuoti, bet norėtųsi, kad susirinktų daugiau mada susidomėjusių žmonių.

Ko lauki iš savo karjeros ateityje, gal jau turi konkrečių planų?

Šiuo metu esu apsisprendimų kryžkelėje. Nežinau, ar liksiu Lietuvoje, ar išvažiuosiu. Dar nenusprendžiau − norėsiu tęsti mokslus ar tiesiog pailsėti ir pradėti dirbti sau.

Papasakok apie savo kūrybos pradžią, kada ir kaip supratai, kad norėtum būti dizainere?

Mada susidomėjau dar mokyklos laikais: varčiau mados žurnalus, stengiausi pati kažką kurti. Visada mėgau rengtis kitaip, mokykloje manęs nuolat klausinėdavo: „Na ir ką tu čia apsirengusi?“. Vilkėdavau išties keistus drabužius, kartais ateidavau apsirengusi vienos spalvos ansambliu − visa nuo galvos iki kojų mėlyna, raudona. Gimtajame Birštone tikrai išsiskirdavau, tačiau, turėdama stiprų mamos palaikymą, nebijojau eksperimentuoti. Mama skatino mane išreikšti save per aprangą.

Pritari, kad Tavo profesijos atstovui svarbu mokėti pasidaryti gerą reklamą?

Taip, pritariu. Galima tiesiog studijuoti, praslysti ir pasiimti diplomą. Bet norint užsitikrinti sėkmingą ateitį dirbti reikia daug ir sunkiai, pačiam eiti, domėtis, klausti. Atsimenu, prieš porą metų buvau asistentė „Mados infekcijos“ užkulisiuose. Tada prasitariau, kad pati studijuoju kostiumo dizainą ir manęs juokais paklausė: „Tai gal ir tu čia kada nors pristatysi kolekciją?“ „Žinoma“, − tada atsakiau. Smagiai pakikenome, o štai, praėjo pora metų ir viskas išsipildė. Kai daug planuoji, svajoji ir nepasiduodi, aplanko sėkmė.

Esi dirbusi su įvairiausiais mados projektais: fotosesijomis, savų drabužių kolekcijomis, kostiumais, straipsniais. Kuris darbas tau buvo įsimintiniausias?

Visada įdomu dirbti su performansais. Nors jie laikini, jų metu galima įgyvendinti pačias netikėčiausias idėjas. Tačiau už viską maloniausia dirbti su savomis kolekcijomis.

Kur ieškai įkvėpimo?

Ko gero, galvoje visada sukasi tam tikros idėjos, o dizainerio darbas geras tuo, kad leidžia kalbėti darbais, be žodžių. Mėgstu pasižiūrėti Antverpeno vaizduojamųjų menų akademijos darbus. Ypač patinka šiuolaikinė skulptūra, taip pat avangardas, minimalizmas.

Šiandieniniai menai man žavūs tuo, kad susijungusskirtingoms jų rūšims, pasidaro sunku atskirti kur viena, o kur kita. Dar mėgstu žiūrėti filmus, nes tuo pačiu metu galiu kažką piešti, dirbti. Paskutiniai matyti filmai buvo susiję su kosmosu, vienas iš jų – pirmoji „Star Trek” dalis.

Kaip įsivaizduoji madą, tarkime, po 100 metų?

Nemanau, kad prigis tai, kas nepatogu. Ir dabar gana smagu pasižiūrėti, kaip, pavyzdžiui, šeštajame dešimtmetyje žmonės įsivaizdavo šiuolaikinę madą, tas robotų formas, futurizmą. Tačiau nieko panašaus neturime. Esu įsitikinusi, kad ateityje tobulės audinių kokybė. Jau dabar yra tokių, kurie ypač gerai išsaugo šilumą, neleidžia kauptis drėgmei.

Tavo magiškas receptas mūsų skaitytojams – kaip visada atrodyti puikiai?

Geriau ne aklai sekti mada, o turėti savo stilių, sau pritaikyti patinkančias tendencijas. Taip pat siūlau ne kopijuoti, bet stengtis būti originaliems, nes netikėtumai yra įdomiausi.

Susiję