„Salve, doctor Margarita Matulyte, salve“
Tokiais žodžiais kovo 10-ąją Vilniaus universiteto Istorijos fakultete buvo paskelbta, kad VU dėstytoja Margarita Matulytė apgynė disertaciją „Fotografijos raiškos ir sklaidos Lietuvoje sovietizavimas“ ir įgijo mokslų daktaro laipsnį.
Sutriko dėl gausios auditorijos
„Kiek teko dalyvauti kitų disertacijų gynimuose, tai nei universitete, nei Vilniaus dailės akademijoje nieko panašaus nemačiau. Paprastai susirenka gana kamerinė dešimties – dvidešimties žmonių profesinė bendruomenė“, – prisipažino M. Matulytė, žurnalistikos bakalauro studijų programos studentams dėstanti vaizdo žurnalistikos paskaitas.
Ji neslėpė, kad pamačiusi jog salėje neužtenka kėdžių, o klausytojai vis plūsta ir plūsta, iš pradžių kiek sutriko. Tačiau, pasak M. Matulytės, gausiai susirinkusi auditorija maloniai nuteikė diskusijai.
Paklausta, ar buvo sunku atremti oponentų kritiką, ji patikino, kad kritika buvo konstruktyvi ir labiau panaši į svarstymus, todėl dalyvauti mokslinėje diskusijoje ir atsakyti į oponentų abejones bei klausimus buvo išties malonu. „Supratau, kad mano kultūrinė ir mokslinė veikla rūpi žmonėms, o mano darbas – aktualus ir pripažintas akademinėje visuomenėje“, – pabrėžė M. Matulytė.
Planuoja išeisti monografiją
Kaip sakė M. Matulytė, jau šiais metais Vilniaus dailės akademija, kuri suteikė nišą fotografijos tyrinėtojams ir jų moksliniam projektui „Lietuvos fotografijos istorija: sociopolitiniai, estetiniai ir komunikaciniai aspektai“, turėtų išleisti monografiją disertacijos gynimo tema.
M. Matulytė teigė, kad kryptingai tyrinėti fotografijos sovietizavimą pradėjo dr. Arūno Streikaus pakviesta dalyvauti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro mokslinių tyrimų programoje „Kultūrinio gyvenimo sovietizavimas Lietuvoje 1940 – 1990“. „Dabar galiu teigti, kad man sovietmetis yra įdomiausia epocha“, – prisipažino dėstytoja.
Fotografiją M. Matulytė tyrinėjanti seniai, kaip ji pati teigė – dar nuo 1995-ųjų – nuosekliai analizuodama ir atskleisdama Lietuvos fotografijos raidos panoramą: nuo ankstyviausios dagerotipijos iki šiuolaikinės raiškos, nuo dokumentikos iki meno.
M. Matulytė yra paskelbusi per 100 mokslinių ir fotografiją populiarinančių straipsnių, taip pat sudarė per 20 knygų: „Algirdas Šeškus. Archyvas (Pohulianka)“ (2010), „Vilnius. 1944. Jano ir Janušo Bulhakų fotografijų archyvas“ (2009), „Antanas Sutkus. Retrospektyva = Retrospective“ (2009), serija „Kita fotografija“ (2008, 2009), „Vilniaus fotografija. 1858–1915“ (2001) ir kitos.