Keturi kilometrai gėrybių
Tris dienas Vilniuje šurmuliavusi Kaziuko mugė šiais metais nusidriekė daugiau nei keturis kilometrus – nuo Seimo rūmų per visą Gedimino prospektą, T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio gatvėmis iki Tymo kvartalo ir Pilies gatve iki Rotušės aikštės. Į šventę susirinko rekordinis skaičius amatininkų iš visos Lietuvos ir itin daug pirkėjų, pasiryžusių įveikti šią netrumpą, bet daug siūlančią distanciją.
Kas nuo seno lankosi Kaziuko mugėje, tas žino, kad svarbiausias šios šventės atributas – verba, nupinta iš vasarą surinktų ir išdžiovintų spalvotų gėlių. Tačiau šiemet Vilniuje verbų pardavinėjama buvo mažiau, nei ankstesniais metais, ir jas perkančiųjų neatsirado tiek daug. Vienas prekeivis iš Kauno rajono sakė, jog šiemet pardavimas yra prasčiausias, kiek jis pamena. Tačiau šis vyras pardavinėjo naujoviškas, nuo tradicinių smarkiai besiskiriančias verbas. Tuo tarpu tradicinių verbų pardavėja, 80-metė rokiškietė džiaugėsi, kad šiemet jai prekyba sekėsi geriau nei pernai ir pareiškė mananti, kad Lietuvos gyventojai lieka ištikimi senosioms verboms ir naujoviškos, kurioms pagaminti nereikia išskirtinių įgūdžių, jų iš mugės neišstums.
Į Kaziuko mugę žmonės ateina ne tik geros nuotaikos ieškoti, bet ir nusipirkti reikalingų namų apyvokos daiktų. Šiemet atėję su tokiu tikslu negalėjo nusivilti. Amatininkai siūlė keramikos, lino, vilnos, stiklo gaminių. Kaip niekad daug buvo medžio dirbinių, iš kurių populiariausi išliko šaukštai ir samčiai, kainavę nuo 8 iki 15 litų. Prekeivių teigimu dėl šių prekių pirkėjai visada ypač linkę pasiderėti. Su medžio dirbiniais rungėsi kita tradicinė Kaziuko mugės prekė – pinti krepšiai. Šiais metais jų buvo ne tik įvairiausių dydžių, bet ir spalvų. Pakalbinti pirkėjai sakė, jog išsirinkti krepšį yra ganėtinai sunku ir dėl didelės jų įvairovės, ir dėl kainos, kuri siekė 20 ir daugiau litų. Krepšių pardavėjai džiaugėsi, kad šių metų mugė buvo sėkmingesnė už ankstesnių metų, o kai kurie žmonės pirko krepšius net nesiderėdami.
Vilniaus senamiestyje tris dienas ūžusi Kaziuko mugė išpildė gausiai susirinkusių gurmanų lūkesčius. Šventėje buvo galima pasmaguriauti įmantriausių rūkytos mėsos gaminių, iš pajūrio atvežtos žuvies, pagal senovines tradicijas keptos duonos, sūrių, medaus… Patenkinti liko ir saldumynų mėgėjai, mugėje netrūko meduoliais, pyragais ir kitais konditerijos gaminiais nukrautų stalų. Tačiau nepaisant visų šių metų gardėsių, ilgiausios eilės, kaip ir kiekvienais metais, driekėsi prie šventės dalyvių ypatingai pamėgtų riestainių, liaudies „baronkomis“ vadinamų. Šventės dalyviai džiaugėsi prieinama jų kaina, nes gausūs riestainių karoliai kainavo tik apie 5 litus. Mažesnių kepyklėlių pardavėjai pasakojo, kad šeštadienį pirkimas buvo toks aktyvus, jog asortimentą šviežiais kepiniais papildė kelis kartus.
Penktadienį Kaziukas po šventę vaikščiojo tik žvalgydamasis, ieškojo kur pigiau ar skaniau ką nusipirkti. Šeštadienį, pagautas šventinės nuotaikos, plačiai atvėrė piniginę. Pirko daug ir pintinių, ir medinių šaukštų, ir skanėstais naują krepšį papildė, žinoma, ir tradicinės verbos nepamiršo. Trečią dieną, sekmadienį, Kaziukas dar kartą atėjo į šventę, nes žinojo, jog paskutinę mugės dieną galės pigiausiai nusipirkti tai, kam pagailėjo pinigų šeštadienį.