Ką Jums reiškia Kovo 11 – oji?
Vos saulei patekėjus skubame šalia namo iškelti trispalvę, vėliau pažiūrime tiesiogiai transliuojamą iškilmingą Seimo posėdį, o atkakliausieji, nepagailėję laisvadienio popietės, ryžtasi sudalyvauti šventinėje Kovo 11-osios eisenoje. Tarsi atlikę sunkią pareigą, vakare didžiuojamės savo pilietiškumu ir vadiname save partiotais. Tačiau ar to pakanka ? Ką šiandien iš tikrųjų ši šventė reiškia žmogui?
Studentė
Man tai nėra labai svarbi šventė, tačiau reikšminga Lietuvai. Turėjome šansą pasirodyti Europoje kaip nauja valstybė, turinti savo idealus ir vertybes. Nors šiemet ir neminėjau šitos šventės, bet jei pasitaiko koks renginys, tai mielai nueinu. Todėl, manau, reikėtų daugiau renginių jaunimui. Daugiau dėmesio tam skiria didesni miestai, bet ir čia vykstantys renginiai yra labai oficialūs. Trūksta renginių, skirtų miestelėnams.
Mokytoja
Aš kasmet prisimenu tą lemtingąją Kovo 11-ąją, nes turbūt tą naktį niekas nemiegojo. Kai rytą susirinkome mokykloje, moterys ir vyrai atėjo labai pasipuošę, visų veidai spindėjo. Vis dar tikiu, kad mūsų tautos dvasia yra labai stipri. Kas beįvyktų, kokie išbandymai belauktų, Lietuva vis tiek išliks tyra. Juk čia auga jaunimas, suprantantis, kokia vertybė yra gimti Lietuvoje. Žinoma, yra tokių, kurie visada ieškos, kur lengviau, bet juk negali būti visi vienodai stiprūs. Tačiau, jei yra gyvybingas branduolys, tai tauta turi ateitį. Aš šventai tikiu Lietuva.
Moksleivė
Tai man tiesiog laisvadienis, jokia šventė. Nešventė nei tėvai, nežiūrėjome televizijos laidų, man tai buvo paprasta diena. Žinoma, be šio įvykio mano gyvenimas būtų kitoks, bet aš tikriausiai to nepastebėčiau, nes nežinočiau, jog galiu gyventi kitaip. Jei kada ir bus ši šventė man svarbi, tai ne dabar. Manau, kad mokyklose Kovo 11-ajai reiktų skirti daugiau dėmesio, nes, pavyzdžiui, aš mokausi Daukanto gimnazijoje, kurioje nevyko jokių renginių.
Padavėja
Šitos šventės labai nesureikšminu ir nešvenčiu. Kai darbe pasveikina klientai, tuomet pasijaučia šventinė nuotaika, o namuose nešvenčiame, kaip tai daro kitose šalyse. Apskritai, šiai progai skiriama labai mažai dėmesio. Televizijos kanalai paruošia specialias programas, bet to nepakanka. Manau, kad dar trūksta tikro pajautimo, jog tai mūsų šventė. Reiktų renginių, kurie patrauktų, sudomintų jaunimą.
Studentai
Kovo 11-ąją buvome išvažiavę į miesto centrą, dalyvavome eisenoje, o vakare šventę paminėjome kaip visi. Ir tėvai, ir seneliai pasakojo, kas įvyko, kas pasikeitė per tuos 20 metų, bet jų emocijos skiriasi, jie jaučia nostalgiją praeičiai. Mūsų kartai tai tiesiog laisvadienis, nes tikriausiai šiai šventei skiriama per mažai dėmesio.
Pensininkė
Labai gerai atsimenu tą momentą, kai vieną trispalvę pakeitė kita. Tai buvo džiaugsmo, lūkesčių ir svajonių išsipildymo akimirkos, kurios laikui bėgant ištirpo. Per tą laiką atsirado daug nusivylimų. Tai rodo mūsų kasdienybė, ir kaip mes, vyresnio amžiaus žmonės, suprantame, kad rusiškus gatvių, parduotuvių pavadinimus pakeitė kiti – angliški. Turbūt jiems pritrūko lietuviškų pavadinimų. Kodėl? Kodėl iš vienos sąjungos į kitą? Labai dažnai kartojame šitą klausimą. Taip ir gyvename. Laukiame pavasario.
Studentas
Kovo 11-osios proga organizavome koncertą „Budizmas iš arčiau“. Susirinkę pagrojome, padainavome. O kalbant apie laisvę, tai ji yra, bet kaip kažkas pasakė, anksčiau buvo paukščių fabrikas, kuriame vištoms terūpėjo išlikti. Viskas, jokios laisvės. Dabar tos vištos išėjo į lauką, ir prasidėjo kova, formuojasi naujos vertybės, kurios man nepatinka. Žmonės pjaunasi dėl pinigų – kažkoks laukinis kapitalizmas. Esam šalti, susikaustę žmonės. Pats metas pradėti keistis.
