Elektroninė leidyba Lietuvoje – žengti tik pirmieji žingsniai
„Už teisę skaityti“ – štai toks šūkis apjungė jau dvyliktąjį kartą vykusią tarptautinę Vilniaus knygų mugę, kurioje šiais metais dalyvavo daugiau kaip 80 skirtingų leidyklų ir autorių iš Lietuvos bei 15 leidėjų iš užsienio. Kitaip nei 2010-aisiais, šiais metais mugėje pirmą kartą vyko ir keletas renginių susijusių su visiškai nauju reiškiniu Lietuvoje, neilgai gyvuojančiu ir pasaulyje – tai elektroninių knygų leidyba. Atsiribojant nuo vertybinių diskusijų, susijusių su klausimu kokia knyga – elektroninė ar popierinė – labiausiai tinka kokybiškam skaitymui, pabandykime trumpai apžvelgti naujoves bei problemas, kurių artimiausiu metu gali tikėtis skaitytojai, nepabūgę vis labiau plintančios skaitmenizacijos bei technologijų pažangos.
Noro pirkti e-knygas yra, trūksta tik noro jas leisti
Pirmąją knygų mugės dieną lankytojus supažindinti su skaitmeninėmis knygomis, pakvietė bendrovės „NextMedia LT“ generalinis direktorius Deividas Talijūnas. Beveik valandą vykusio renginio metu, įmonės vadovas ne tik pristatė jau metus veikiančią Skaitykle.lt internetinę parduotuvę, bet ir kalbėjo apie e-knygų populiarumo stoką Lietuvoje, kuri, anot jo, atsiranda dėl leidyklų abejingumo. D. Talijūnas kritiškai įvertino leidėjų nuogąstavimus dėl piratavimo problemos, savo požiūrį iliustruodamas Prancūzijoje atlikto tyrimo duomenimis, kurie parodė, kad net 95% internete prieinamų skaitmeninių knygų niekada nebuvo išleistos jokiu elektroniniu formatu. Tai tik įrodo, kad pasikeitus technologijoms, žmonės knygomis dalinasi ne jas skolindami, bet tiesiog skaitmenizuodami bei platindami virtualiai, o šis procesas, pasak D. Talijūno, praktiškai yra nesustabdomas. Jis taip pat teigė, kad siekiant žadinti skaitytojų sąmoningumą autorinių teisių apsaugos atžvilgiu, reikia imtis ne tik visuomenės švietimo šia tema, bet ir lanksčios kainodaros sprendimų. Pagrįsdamas savo mintį, „NextMedia LT“ vadovas sakė, kad jo valdomoje Skaitykle.lt internetinėje parduotuvėje labiausiai yra perkamos knygos, kurių kaina svyruoja apie dešimt litų. Tiesa, paklaustas, kiek gi tokių knygų pavyko parduoti per visą projekto gyvavimo laikotarpį, D. Talijūnas buvo nekalbus ir atsisakė atskleisti net apytikslius skaičius.
Išskirtinių naujovių Skaitykle.lt projektui (šiuo metu bendradarbiaujančiam su 13 leidyklų bei platinančiam daugiausiai grožinę literatūrą) nenumatoma – pristatymo metu buvo užsiminta tik apie „Android“ planšetiniams kompiuteriams bei išmaniesiems telefonams išleistą programinę įrangą, su kuria vartotojai gali patogiai skaityti įsigytus e-leidinius. Bendrovės stende mugės lankytojai galėjo susipažinti su svetainėje taip pat pardavinėjamomis skaityklėmis – nešiojamais įrenginiais specialiai pritaikytais patogiam elektroninių leidinių skaitymui.
Akademine literatūra bus prekiaujama ir internete
Pasaulyje vis spartėjant mokslo raidai bei dar spartesniu tempu plėtojantis informacinėms technologijoms apie elektroninę leidybą ypač yra linkusi kalbėti akademinė bendruomenė. Lietuvoje apie tai diskutuoti pradėta visu pirma dėl finansinių sumetimų – dažnai universitetinės leidyklos stokoja lėšų pakartotiniams mokslinių knygų tiražams, o lengvai atnaujinamas bei dar lengviau platinamas elektroninis formatas gali padėti išspręsti šią problemą. Apie pirmąjį tokių knygų leidybos bandymą vykusioje viešoje diskusijoje tradicinių leidinių ateities tema, pranešė Vidmantas Labašauskas, Lietuvos akademinių leidyklų asociacijos prezidentas. Iš viso 23 universitetines leidyklas vienijanti organizacija artimiausiu metu ketina pradėti bendradarbiavimą su Knygininkas.lt interneto parduotuve bei joje užsiimti skaitmenizuotų popierinių leidinių prekyba. V. Labašausko paklausus ar Lietuvos universitetinei bendruomenei iš tikro reikia e-knygų, jis atsakė, kad to nežino niekas, o sprendimas pradėti elektroninę leidybą yra labiau bandomasis nei padiktuotas rinkos. V. Labašauskas didžiausią nerimą dėl šios naujovės išreiškė linksniuodamas autorinių teisių apsaugos ir skaitmeninių formatų bei juos palaikančių įrenginių suderinamumo problemą, kuri atgraso leidėjus užsiimti šia veikla ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje.
Prie šio projekto išskirtinai prisidės „TEV“ leidykla, kuri kol kas vienintelė Lietuvoje yra sukūrusi skaitmeninių knygų turinio apsaugos sistemą.
Daugiausia perspektyvų mokslinėms e-knygoms
Knygų mugėje taip pat įvyko ir naujos iniciatyvos elektroninėje leidyboje pristatymas – tai Lietuvos mokslo periodikos asociacijos (LMPA) vykdomas „Baltic-eBooks“ projektas. Pagrindinis jo tikslas yra sudaryti visų Baltijos regione esančių elektroninių knygų kolekciją ir suteikti galimybę kiekvienam norinčiam įsigyti bei patogiai skaityti joje esančius leidinius. Pradinėje projekto stadijoje ketinama suvienyti visus regiono akademinius leidėjus ir apsiimti tik mokslinės literatūros, reikalingos studijuojančiam jaunimui leidyba.
Tokią veiklą jau metus vykdo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) leidykla „Technika“. Sulaukus nemažai teigiamų studentijos atsiliepimų bei aktyvaus naudojimosi elektroniniais leidiniais, LMPA nusprendė sukurti platesnio mąsto projektą, prie kurio be jau minėtos „Technikos“ leidyklos artimiausiu metu ketina prisijungti ir Mykolo Riomerio universitetas (MRU).
Svarbu pastebėti, kad tiek MRU, tiek VGTU aukštojo mokslo įstaigos nepriklauso ankščiau minėtajai Lietuvos akademinių leidyklų asociacijai, o tai reiškia, kad kitaip nei šiam susivienijimui priklausančios leidyklos, universitetai mokslinėmis e-knygomis neprekiaus, o tiesiog jas „nuomos“. Kaip teigė leidyklos „Technika“ atstovas, leidiniai šių aukštųjų mokyklų studentams bus prienami nemokamai ir ilgiausiai bus suteikiami semestro laikotarpiui, tuo tarpu tretiesiems asmenims – už tam tikrą mokestį ir neilgiau kaip trims mėnesiams. Praėjus skolinimo terminui, elektroninės knygos automatiškai išsitrins iš kompiuterio.
