Muzikantas Igoris: „Kūryba be įkvėpimo niekada nebus nuoširdi“
Ar kada susimąstėte, su kokiomis kūrybinėmis problemomis susiduria muzikantai? Kaip sudėtinga kokybiškai atlikti muziką, koks ilgas ir sunkus gali būti jų kelias į sėkmę ir pripažinimą? Apie tai pasakoja kompozitorius, multiinstrumentalistas, grupės „Friendly Neighbour“ įkūrėjas, Gatvės muzikos dienos dalyvis Igoris Bobovnikovas.
Kelerių metų pradėjai groti ir kaip keitėsi Tavo požiūris į muziką?
Kai man buvo septyneri, tėvai mane nuvedė į muzikos mokyklą, nes norėjau išmokti groti gitara. Tačiau muzikos mokytojas man pasiūlė grįžti po metų. Taip ir padariau. Nuo tada prasidėjo mano muzikinis gyvenimas. Mokyklos baigimo metais susipažinau su vienu būgnininku ir taip prasidėjo mano muzikinė veikla grupėse. Požiūris į muziką keitėsi kartu su požiūriu į gyvenimą.
Su kokiom kūrybinėm problemom susidūrei grodamas muzikiniuose kolektyvuose?
Tai veikiau buvo ne kūrybinės, o grupės narių tarpusavio santykių problemos. Pirmojoje savo grupėje „Broken Head“ buvau pagrindinis kompozitorius. Pasitaikydavo, kad kitiems kolektyvo nariams nepatikdavo mano kūryba, tačiau jie to nepasakydavo. Galbūt nenorėdami įžeisti, o gal iš pagarbos. Deja, dėl to mūsų grupės muzika tapo nenuoširdi ir nusprendėme nutraukti savo veiklą, bet po šio išsiskyrimo aš nesustojau ir ėmiau ieškoti žmonių, su kuriais galėčiau groti.
Kaip ieškojai bendraminčių ir ar buvo sunku juos rasti?
Tai nėra sudėtinga, jei nuoširdžiai to nori. Svarbiausia, jog grupės nariai atrastų harmoniją savo kuriamoje muzikoje. Jei tos harmonijos nebus, muzika paprasčiausiai gerai neskambės. Tačiau neslėpsiu, jog muzikantų pirmiausia ieškodavau tarp draugų, pažįstamų. Kartais pagal skelbimus internete.
Ar grojant grupėje yra sunku rasti kompromisą?
Tai priklauso nuo kolektyve grojančių žmonių. Juk kurti muziką yra panašu, kaip su draugais susitikti prie taurės vyno ir rasti bendrą kalbą. Jei muzikantai „susigroja“ tarpusavyje, nekyla jokių problemų ir kompromisas įvyksta savaime, o jei nuomonės visiškai nesutampa, geriau išvis negroti.
Grojai net šešiose muzikos grupėse. Ar nebuvo kilusi mintis pradėti solinę karjerą?
Buvo, todėl ir išėjau iš grupės „Moondust“. Kai grojau šiame kolektyve, dažnai nesutardavau su jo vokalistu. Jam atrodydavo, jog reikia dainuoti vienaip, o aš siūliau tai daryti visiškai kitaip. Supratau, jog tokie konfliktai yra beprasmiški. Pamaniau: kodėl turėčiau mokyti žmogų dainuoti, jei tai galiu daryti pats? Įkūriau grupę „Friendly Neighbour“, kurioje dainuoju.
Kas Tave įkvepia kurti? Galbūt turi savo kūrybinę mūzą?
Kurti mane įkvepia kiti muzikos atlikėjai, mano geriausi draugai, mama. Būna atvejų, jog bendraudamas su žmogumi išgirstu kokią nors frazę, kuri mane įkvepia, ir taip gimsta naujas kūrinys. Pajusti įkvėpimą yra be galo svarbu, kadangi kūryba be jo niekada nebus nuoširdi.
Ką manai apie Lietuvos pogrindžio muziką? Galbūt pastebėjai kokias nors tendencijas?
Lietuvoje yra daug gerų pogrindinių grupių, tačiau trūksta jų reklamos. Todėl tokie kolektyvai turi per mažai galimybių tapti žinomesni. Pogrindinėms grupėms skirtų muzikinių konkursų turėtų būti daugiau. Maža to, muzikos klubai neretai nenori mokėti honoraro koncertuojančioms grupėms, vietoj pinigų siūlo nemokamus alkoholinius gėrimus. Tokie kolektyvai neretai susiduria su finansiniais sunkumais.
Pastaruoju metu Lietuvoje ėmė kurtis vis daugiau pogrindinių grupių. Ar nemanai, kad tai tampa tam tikra mada?
Nėra vieno atsakymo. Kai kurios grupės trokšta tik populiarumo. Tačiau yra daugybė kolektyvų, kuriančių nuoširdžiai, nesivaikančių mados.
Minėjai, jog Lietuvoje pogrindžio grupėms trūksta reklamos. Kas padėtų šiems muzikiniams kolektyvams tapti žinomesniems?
Visų pirma, reikia daug dirbti ir kokybiškai atlikti savo muziką. Geros reklaminės priemonės yra socialiniai tinklalapiai, muzikos talpinimas internete, įvairūs forumai apie muziką, gatvėje dalinamos skrajutės, plakatai. Pats naudoju tokius metodus. Prieš kelerius metus tinklalapyje youtube.com talpindavau gitara atliktus savo mėgstamų grupių kūrinius. Vienas toks vaizdo įrašas sulaukė net milijono peržiūrų, tapau žinomas tam tikram klausytojų ratui, jie ėmė domėtis grupių, kuriose grojau, veikla.
Kai kurie žmonės mano, kad muzikantai gali kurti tik apsvaigę nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių medžiagų. Kokia Tavo nuomonė?
Manau, kad svarbiausia yra kuriamos muzikos kokybė, o ne tai, ar atlikėjas ją kuria būdamas blaivaus proto. Vartoti narkotikus ar ne — kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Jei muzikantas kuria apsvaigęs, tai bus jaučiama ir jo muzikoje. Aš esu už švarią (be narkotikų, aut. past.) kūrybą.
Grupės „Friendly Neighbour“ dainų galite pasiklausyti čia:
http://soundcloud.com/friendlyneighbour/
Igorio Bobovnikovo muzikinis kanalas svetainėje youtube.com:
