Beveik įpusėjus mokslo metams, paskutinių kursų studentai aimanuoja rašydami bakalaurinius rašto darbus, pirmakursiai jau gana apsiprato su pasikeitusia buitimi bei rutina, išnaršė miesto klubus, bibliotekas ar teatrų sales, o abiturientai tradiciškai yra kamuojami baimės ir neapsisprendimo ką daryti su savo likimu. Pastaroji dilema anksčiau ar vėliau palietė visus studentus, tad Universiteto Žurnalistas kviečia dabartinius studentus bent truputi atsipūsti, padėti į šalį visus darbus bei prisiminti jau per ankštą mokyklos suolą ir galbūt rasti kažką savito.

Apie planus, svajones, kino bei studijų padėtį kalbamės su Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos abituriente, daugelio Lietuvos moksleivių kino festivalių laureate Aurelija Raškevičiūte, puoselėjančią svajonę studijuoti kino režisūrą ir ateityje kurti filmus.

– Iš kur tas noras kurti? Kokios paskatos verčia griebtis filmavimo kameros?

– Kūryba man visada buvo prioritetas. Ankstyvoje jaunystėje lankiau dailės mokyklą. O noras filmuoti atėjo visai netikėtai. Vienąkart lydėjau draugę į užklasinės veiklos užsiėmimus ir pastebėjau užrašą „Vaizdo operatorių būrelis“. Pabandžiau ir „užsikabinau“ už to. Šioje veikloje ypač nustebino autoritetingi asmenys iš kurių galima pasimokyti ne tik filmavimo, montavimo paslapčių, bet ir pasisemti gyvenimiškos patirties. Beje, jau lankant teatro pamokas, ypatingai norėjosi imtis meninės veiklos, tad savo iniciatyva esame surengę keletą spektaklių. O ir pats teatras yra lyg posūkis į režisūrą.

– Kokios perspektyvos studijuoti režisūrą čia, Lietuvoje? Ar sunku įstoti?

– Nežmoniškai sunku įstoti, o ir konkurencija įstojus yra didžiulė, nes labai nedaug vietų. Vilniuje tai galima studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tačiau ir joje padėtis ganėtinai niūroka- ypač mažai kursų, pasirinkimo,- yra tik „operatorinis“, dramaturgija ir režisūra. Užtat dėstymo kokybė meno atžvilgiu yra puiki, nes ten viskas gana persipynę su teatru. O per stojamąjį tave atrenka kaip asmenį, nes režisieriams yra privalu mokėti padaryti viską geriau ir už pačius aktorius.

– O kaip su studijomis užsienyje? Kokie kriterijai norint ten išvykti?

– Pavyzdžiui, Anglijoje mokytis daug sunkiau, tačiau ten yra daugiau pasirinkimų. Be to, nors mokslas mokamas, tačiau geresnės ir paskolų sąlygos. Stojant svarbiausia- motyvacinis laiškas, nors labai daug duoda dalyvavimas įvairiuose konkursuose. Dar reikia sukurti filmą, parodyti vadinamuosius „namų darbus“, o pokalbiai su stojančiaisiais praktikuojami nebent tada, jei priėmimo komisijai kyla abejonių dėl šiojo. O ir pats pokalbis kartais vyksta „skaipu“ ar jie tiesiog tau paskambina telefonu, kai mažiausiai to tikiesi. Mano manymu, tokia sistema yra labai teisinga, nes norint studijuoti norimą specialybę, turi parodyti kažkokią motyvaciją, o ne kaip dabar, įvairiose specialybėse mokosi tokie, kurie net nesupranta ką ten veikiantys.

– O renkantis tokias studijas, sprendžiant dėl jų, ar svarbi supanti aplinka?

– Žinoma. Kas daugiau suformuos požiūrį, suteiks žinių apie tave dominantį dalyką. O ir bendrauji toje aplinkoje su tokiais, su kuriais ir dirbsi. Deja, praleidžiant daugumą laiko mokykloje, ruošiantis egzaminams, tenka apleisti šį pomėgį, mat ten bendraminčių ne per daugiausia.

– Visai neseniai buvo pradėti griauti Antakalnyje esantys LKS pastatai, o naujų statyba – labai miglota. Ar nebaugina perspektyvos, kad baigus studijas teks varstyti darbo biržos duris?

– Kinas nėra tokia specialybė, kad tektų varstyti darbo biržos duris. Galima turėti savo kino komandą, bendraminčių, draugų bei kurti savo nepriklausomus filmus. Nebūtina „holivudiška“ pompastika, juk režisierius- ne žvaigždė. Filmų kūrimo sritį, specialybę renkamasi ne dėl įžymumo, populiarumo, ypač nekomerciniame kine. Beje, šitoje srityje moterų labai mažai. Reikia turėti charizmos, mokėti vadovauti, todėl dauguma gerai pasirodžiusių- vyrai, nes jie tai labiau moka tai daryti. O tai lyg ir dar vienas iššūkis, bet kas nerizikuoja, tas negeria šampano. Beje, galima dirbti ties montavimu, kas yra taipogi labai įdomu, kadangi iš nieko gali sukurti filmą.

– O jei reklama?

– Mano manymu, tai tas pats filmas, tik daug trumpesnis. Sakoma, kad reklamos kūrimas yra labai griežtas, pilnas apribojimų, tačiau gi visada gali įgyvendinti, įkišti savo nuomonę, kad ir netiesiogiai, tai bent simboliškai. Lieku prieš komerciją, kuri žudo menininkus, bet kartais nėra išeities.

– O gal į televiziją? Informacinė sklaida ten daug platesnė, galimybės bei uždarbiai- neblogi, darbas matomas vos ne kasdien.

– Į darbą televizijoje nespjaučiau, nematau problemų dirbti ir labiau komerciniame sektoriuje. Galbūt neatsisakyčiau šios progos net dėl to, kad norėčiau ten daug ką pakeisti. Visų pirma, nepatinka laidų koncepcija, jų pigumas. Jei jau to nepavyktų įtakoti, tai bent būtų galima „nuduot velnių“, kad dažnai filmuojama ne taip, kaip reikėtų, nekokybiškai, daroma ypač daug gamybinio broko.

– Tai Lietuva ar užsienis?

– Pirma užsienis. O ir labai patogu išmėginti savo jėgas, gi stojamasis vyksta pavasarį, nors aišku pirma dar laukia papildomas išbandymas- reikia išlaikyti IELTS testą.

– Jei kokybiškesnės studijos Lietuvoje, tai gal pirma pastudijuoti joje, o tada magistrą užsienyje?

– Gal geriau magistrą Lietuvoje. Pirma geriau pripažintas bakalauras, o tada jau bus matyt. O didžiausia utopija yra studijuoti Maskvoje. Nors daug ką duoda kalbos barjeras, nes baigus studijas vienoje šalyje sunkoka persiorientuoti į kitą kultūrą, mat terminų pavadinimai ir panašūs dalykai, ganėtinai skiriasi. O jei nepavyktų įstoti kur noriu, nestosiu niekur. Pasiimčiau laisvus metus, keliaučiau, kol suprasčiau ko noriu, ar galų gale, bandyčiau dar kartą.

– Ką patartumėte žmonėms, kurie nori pasirinkti tokį gyvenimo kelią?

– Rinkitės tai kas jums patinka. Reikia suprasti kur tu esi geriausias, tu turi dirbti tai, ką myli. Jei esi genijus kurioje nors tau artimoje srityje, gali bandyti kurti ir „prasimušti“ iškart, tai nebūtina ir studijuoti. Tačiau manau, tai yra gana sudėtinga Lietuvoje. Galiausiai, nemanau, kad po mokyklos iškart reikėtų studijuoti. Reikia laiko ir poilsiui, bei apmąstymams, susivokimui.

Susiję