„Kiekvienas žmogus savyje nešiojasi agresijos pradą. Tačiau dažnai besijuokiantys žmonės spinduliuoja mažiau neigiamų emocijų jį supančiai aplinkai ir įgimtą agresiją sugeba išreikšti nekeldami grėsmės nei sau, nei aplinkiniams“, – aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos psichologė Sigita Kilkutė.

Žmogui bręstant ir didėjant jo gyvenimiškam patyrimui, juoką išmokstama valdyti, nes suaugusieji žino socialiai pageidautino elgesio normas ir jomis vadovaujasi. Sutramdytos emocijos bei susikaupusi agresija pasireiškia netikėčiausiomis formomis ir yra išliejama ant kitų socialiniame gyvenime sutinkamų asmenų – taip kolektyvuose gimsta konfliktai.

Gera nuotaika padeda uždirbti

Dažnai girdime mitą, kad juokas ilgina gyvenimą, tačiau psichologė S. Kilkutė tuo abejoja. „Sunku pasakyti, ar linksmi žmonės gyvena ilgiau. Labai jau nelengva metodologiškai tą linksmumą išmatuoti, bet linksmesnių žmonių gyvenimo kokybė tikrai turėtų būti geresnė“, – mano psichologė.

Žinoma, gyvenimo realybė yra labai subjektyvus dalykas. Skirtingi žmonės į vieną ir tą pačią situaciją gali reaguoti labai nevienodomis emocijomis. Vis dėlto tie asmenys, kurie sugeba į gyvenimą žvelgti su humoru, neabejotinai patiria mažiau neigiamų emocijų ir geriau atlieka jiems paskirtus darbus.

Juokas ne tik saugo nuo neigiamų emocijų ir gerina savijautą, bet ir padeda papildyti kišenes. Kvatojimo teikiamą galią puikiai supranta paslaugų sektoriaus atstovai. Daug besišypsanti ir gerą nuotaiką spinduliuojanti pardavėja sugeba parduoti kur kas daugiau prekių klientams nei ta, kuri savo rudeniškomis nuotaikomis užkrečia ir pirkėjus. O maitinimo įstaigose besišypsantiems padavėjams klientai palieka daugiau arbatpinigių.

Juoko terapija Lietuvoje netaikoma

Psichologė S. Kilkutė pasakoja, kad jos darbe dažnai tenka susidurti su sunkią ligą išgyvenančiais žmonėmis, kuriems įveikti negalavimus padeda ne tik gydytojų priežiūra, bet ir psichologinė terapija. Ligoniams taikomos psichologinės konsultacijos individualiai ir grupėse, dailės terapija, relaksacija ir autogeninės treniruotės. Nors juoko terapija padėtų gydyti neurologinėmis, širdies ligomis, cukriniu diabetu sergančius žmones, Lietuvos valstybinėse ligoninėse ji nėra taikoma, nes šalies specialistai dar nėra išsamiai susipažinę su šiuo metodu.

Tačiau, pasak S. Kilkutės, patys medikai intuityviai naudoja humorą. „Jie to nenaudoja kaip atskiro terapijos būdo, tačiau puikiai pastebi, kad humoras padeda užmegzti geresnį kontaktą su pacientu, jį nuraminti. Na, o ligoniui jis padeda sumažinti įtampą, kurią sukelia liga. Prieš operaciją pasakytas anekdotas, kuris pasiekia paciento mintis ir sukelia juoką, padidina endorfinų kiekį organizme, nukreipia ligonio mintis nuo nerimą keliančio įvykio“, – pastebi S. Kilkutė.

Psichologė primena, kad humoras – vienas iš žmogaus gynybinių mechanizmų įveikiant nerimą. Žmonės, kurie stresinėse situacijose sugeba pajuokauti ir pasijuokti, geriau su jomis susidoroja, patiria mažiau įtampos. „Nebijokite pasijuokti net tada, kai viskas atrodo beprasmiška, kai nematote išeities iš sunkios situacijos. Jei juokas nepadės išspręsti problemos, tai bent numalšins įtampą ir pagerins ne tik emocinę, bet ir fizinę jūsų būklę“, – pataria psichologė.

Susiję